Išsineštinis maistas – tai neatsiejama kasdienybės dalis. Ir kaip dauguma dalykų gyvenime turintis dvi monetos puses: iš vienos pusės – tai patogumas, ypač įvertintas pandemijos laikotarpiu, iš kitos pusės – tai didesne tarša aplinkai. Maisto pristatymui į namus reikalinga pakuotė. Pakuotei pagaminti, perdirbti į aplinka išskiriamas CO2, dažnai dėl neatsakingo elgesio pakuotės atsiduria gamtoje, teršia vandenynus.
KTU Maisto instituto mokslininkai kartu su Kauno gyventojais, pakavimo konsultantais iš bendrovės „Spaudos departamentas“ ir restoranu „Daugirdas“ bendromis jėgomis sukūrė tvaresnę ir patogesnę išsineštinio maisto pakuotę.
Europos maisto technologijų ir inovacijų instituto (EIT FOOD) organizuojamų vartotojų įsitraukimo laboratorijų (orig. EIT Food RIS Consumer Engagement Labs 2022) metu kauniečiai bandė išsiaiškinti, kokius trūkumus turi dabar naudojamos išsineštinio maisto pakuotės. Šios sesijos metu gimė idėja – bendrakūrybos būdu sukurti sprendinius tiems trūkumams pašalinti.
„Paklausa maistui išsinešti ir toliau didėja ir tai nebuvo tik pandemijos metu pasireiškęs reiškinys. Todėl kalbant apie bet kokias inovacijas vienas svarbiausių klausimų yra pakuotės tvarumas – jos poveikis aplinkai, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir kokiu būdu ji perdirbama. Geriausias sprendimas būtų daugkartinė pakuotė, tačiau čia dar ilgas kelio galas nueiti, kad tai taptų patogu tiek verslui tiek vartotojams. Tad šio projekto rėmuose ieškojome geriausio sprendimo vienkartinei pakuotei“,- savo indėlį ir požiūrį apibūdino „Spaudos departamento“ vadovas Donatas Gataveckas.
Projekto pradžia – trijų patiekalų vakarienė, kurioje dalyvavo 16 asmenų grupė, kurios amžius svyravo nuo 22 iki 60 metų. Vakarienės metu kauniečiai vertino įprastas išsineštinio maisto pakuotes ir dalinosi savo įžvalgomis.
Panaudotos pakuotės vakarienės metu puikiai atspindėjo tipinius, išsineštinio maisto pakuotėms būdingus trūkumus – nebuvo galima pritaikyti pakuotės specialiam patiekalo dydžiui, patiekalo dalys nebuvo pakankamai gerai atskirtos viena nuo kitos, nebuvo aišku, kaip toliau elgtis su pakuote – perplauti, perdirbti, ar tiesiog išmesti su buitinėmis atliekomis. Dalyviai vakarienės metu pabrėžė, kad net po pačių paprasčiausių verslo pietų biure lieka įspūdingo dydžio pakuočių kalnas, kuris atitarnavęs vos valandą laiko irs sąvartynuose šimtus metų. Tad be užduoties surasti inovatyvų sprendimą vartotojo patogumo atžvilgiu, didelis dėmesys buvo skiriamas tvarių medžiagų paieškoms.
Popierius, kartonas – mažiausią neigiama poveikį turinti medžiaga: gaminamas iš atsinaujinančių šaltinių, perdirbamas iki 6 kartų, gamybai ir perdirbimui sunaudojama mažiau CO2 lyginant su kitoms žaliavoms. Anksčiau pagrindinis kartono trūkumas – barjerinės savybės, pralaidumas riebalams. Šiuo metu kartono gamintojai rinkai siūlo įvairius sprendimus bei juos nuolat tobulina.
„Nebūtinai maistas išsinešimui turi būti susijęs su „greitu“ maistu ir greitu vartojimu – valgyti atšalusį maistą ar pašildyti mikrobangų krosnelėje, turinčioje kenksmingą poveikį sveikatai. Todėl džiaugiamės radę kartono alternatyvą indeliui iš aliuminio, suteikiant vartotojui galimybę šildyti maistą orkaitėje, taip išlaikant vertingas maistines medžiagas“, – teigė restorano „Daugirdas“ vadovė Ingrida Gustienė.
Sukurtos trijų dydžių dėžutės, leidžiančios taupiau ir tvariau panaudoti išteklius bei skirtukų pagalba pritaikyti patiekalui tinkamiausią dydį ar atskirti patiekalo dalis. Siekiant kuo geriau išsaugoti estetišką vaizdą transportavimo metu, sukurta ir speciali įmautė – ji prilaiko dėžutes vietose, neleisdama joms vartytis ir laisvai judėti.
Vartotojų prašymu, ant pakuočių išspausdinti aiškūs nurodymai, kaip jos turi būti perdirbamos bei kiek laiko ir kokioje temperatūroje gali būti šildomos. „Taip pat numatyti specialūs sutvirtinimai, kurie neleidžia dangteliui įsigaubti ir sugadinti nuostabaus restorano šedevro vaizdo – juk valgome ir akimis“, – pabrėžia KTU mokslininkė A. Zabulionė. Ši inovacija palanki ne tik vartotojui, bet ir restoranui. Kartonas puikiai pritaikomas įvairiai spaudai – ant dėžučių gali puikuotis restorano logotipas ar kita svarbi informacija. Po naudojimo pakuotės gali būti nukreiptos perdirbimui arba kompostuojamos.
„Prisipažinsiu, po pirmų darbinių sesijų su kūrybine grupe, nesitikėjau kad pavyks rasti sprendimą atliepiantį į tiek lūkesčių“, – atviravo pakuočių projektavimą, žaliavų paiešką ir pakuočių gamybą organizavęs „Spaudos Departamento“ vadovas Donatas Gataveckas.
