Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad remtų idėją atsisakyti pensijų anuitetų privalomumo. Anot jo, tai leistų žmonėms senatvėje laisviau valdyti „Sodros“ pensijos lėšas ir savarankiškiau rūpintis savo finansais.
„Vienas iš klausimų, kuris neramina – anuiteto klausimas. Tai žodis, kuris šiandien turbūt daug kam Lietuvoje nėra suprantamas. Aš manau, kad teisingas kelias būtų anuiteto privalomumą panaikinti ir suteikti žmonėms kur kas daugiau laisvės valdyti tuos pinigus, kuomet jie jau yra pasiekę brandų amžių ir pasirūpinti savo finansinių išteklių paskirstymu patiems“, – antradienį po susitikimo su Lietuvos banko (LB) vadovybe žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Manau, kad ta linkme ir einame – LB suvokimas šioje vietoje yra ir tikiuosi, kad netrukus bus įgyvendintos ir tam tikros iniciatyvos šiuo klausimu“, – teigė prezidentas.
Jis sako, kad Prezidentūra yra visiškai pasirengusi politiškai remti minėtą idėją, jeigu ji būtų pasiūlyta.
„Tai gali būti LB iniciatyva, nes jis dirbdamas kartu su Finansų ministerija teikia ir daugiau pasiūlymų dėl būtent šio aspekto ir sektoriaus. Mes (Prezidentūra – ELTA) tikrai esame pasirengę politiškai paremti tokią iniciatyvą, jei ji būtų siūloma arba įgyvendinta“, – tikino valstybės vadovas.
Kaip skelbia „Sodra“, pensijų anuitetas – tai sukaupta papildoma pensija. Teigiama, kad gyventojui įsigijus anuitetą ir sulaukus pensijinio amžiaus, „Sodra“ kas mėnesį mokės stabilias pensijų išmokas visą likusį gyvenimą.
„Sodros“ anuitetą šiuo metu įsigyti yra privaloma, jei gyventojas savo pensijų fonde sukaupė daugiau 16 785 eurus. Tada jo kaina, bet kuriuo atveju, būtų visa pensijų fonde sukaupta suma – kuo ji didesnė, tuo didesnė periodinė „Sodros“ išmoka sulaukus pensijinio amžiaus.
Mano, kad antrosios pakopos reforma buvo teisinga, nepaisant pensijų fondų „nukraujavimo“
Anot G. Nausėdos, nors per pirmąjį metų ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė beveik 550 tūkst. kaupusiųjų, sprendimas sistemą pertvarkyti buvo teisingas, nes suteikė gyventojams laisvę rinktis.
Tiesa, kaip teigia prezidentas, dabar reikia koncentruotis į tai, kaip pensijos kaupimo sistemą padaryti kaip įmanoma patrauklesne.
Mums reikia spręsti problemas, kad antrosios pakopos pensijų fondų patrauklumas išliktų, nes 40 proc. (kaupiančiųjų – ELTA) pasitraukus, nėra garantijos, kad nepasitrauks dar daugiau“, – tikino G. Nausėda.
„Tai, kas dabar vyksta pensijų fonduose, yra tam tikras nukraujavimas. Tai buvo prognozuota, tačiau (reforma – ELTA) vis tiek buvo teisingas sprendimas, nes tai suteikė žmonėms laisvę naudotis tais pinigais taip, kaip jie nori jais naudotis. Tiesa, jei procesai tęsis toliau ir vyks pensijų fondų erozija – pradės veikti masto ekonomikos principas, bet į priešingą pusę, kuomet likus mažiau pinigų sistemoje gali santykinai padidėti fiksuotų administravimo kaštų lyginamasis svoris. Tai tikrai nepadidins sistemos patrauklumo“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Anot jo, savarankiškas kaupimas yra itin svarbus, nes pasikliauti vien „Sodros“ pensijomis senatvėje, ypač jauniems žmonėms, gali būti neišmintinga dėl prastų demografinių tendencijų.
„Turime suprasti, kad nereikia su vonele išpilti visko, kas ten buvo. Reikia išsaugoti pensijų kaupimo principą, nes pasikliauti vien tik „Sodros“ pensijomis žmonėms, kurie šiandien yra 30–35 metų amžiaus, būtų neišmintinga ir netoliaregiška“, – teigė G. Nausėda.
„Demografinės tendencijos yra tokios, kokios yra, ir ne taip lengvai pakeičiamos. Stengsimės, kad situacija gerėtų, tačiau šiuo metu objektyvūs procesai veikia į priešingą pusę. Dirbančiųjų skaičius ir pensiją gaunančių žmonių skaičius mažės. Tai yra tas faktorius, kuris veiks ta linkme, kad pensijų dydis Lietuvoje nebus toks, kokį lūkestį turi gyventojai išėję į pensiją“, – pridūrė šalies vadovas.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Įsigaliojus reformai, nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo atlyginimo arba išsiimti dalį lėšų.
Tai galima padaryti vieną kartą išsiimant iki 25 proc. sukauptos sumos (ne daugiau nei įmokėta), taip pat – visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.
