Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis piktinasi, esą finansuojant svarbių valstybei objektų statybą laikinoji sostinė lieka Vilniaus projektų šešėlyje ir, pavyzdžiui, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų centrą stato savo lėšomis. Į jo kritiką sureagavusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigė, jog dėl lėšų minėtam objektui Kauno savivaldybė tiesiog nesikreipė.
Kaune ir Vilniuje šiuo metu statomi du visai Lietuvai reikšmingi objektai: laikinojoje sostinėje – M. K. Čiurlionio koncertų centras, o sostinėje – Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“.
V. Matijošaitis aiškina, kad nacionaliniu mastu svarbi erdvė Kaune statoma vien tik už kauniečių pinigus, kai projektą Vilniuje „finansuos visa Lietuva“. Be to, kaip pastebi Kauno miesto meras, Vilniaus koncertų salė esą kone dvigubai brangesnė nei Kauno.
„Turbūt labai patogu pasivadinti „nacionaliniu“, „valstybiniu“ ir pinigus iš valstybės iždo semti neribojant savęs“, – praėjusią savaitę išplatintame pranešime spaudai V. Matijošaitis.
Kauno miesto meras teigė, kad susidaro įspūdis, jog tik vienas miestas šalyje gali įgyvendinti nacionalinės reikšmės projektus, o kitiems esą pasakoma: „Jei norite ką nors nuveikti, verskitės iš savo gyventojų pajamų mokesčio.“
„Vilniaus mero „prispausta“ kultūros ministrė teisinosi ir žadėjo, jog Vilniuje statomiems „Tautos namams“ iš Vyriausybės kišenės ieškos papildomų 10 milijonų eurų. Tuo metu Kaune statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras kyla išskirtinai tik už kauniečių pinigus. Ar neatsibodo Lietuvos miestams amžinai likti tik brangių sostinės projektų šešėlyje?“, – pridūrė V. Matijošaitis.
Prašymo skirti pinigų negavo
Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė aiškino, kad Kultūros ministerija nėra sulaukusi Kauno miesto savivaldybės ar V. Matijošaičio kreipimosi valstybės biudžete rasti lėšų M. K. Čiurlionio koncertų salės statyboms.
„Su Kauno miesto meru šia tema mes nesame diskutavę, ir (…) mūsų komanda Kauno mieste su Kauno miesto meru ir savivaldybe susitikę dar nebuvome“, – praėjusią savaitę Seime kalbėjo ji.
Vis tik V. Aleknavičienė neatmetė galimybės, kad tokie pokalbiai galėtų vykti ateityje.
„Aš net neabejoju, kad ateityje šie susitikimai tikrai vyks“, – sakė kultūros ministrė.
Sureagavo ir V. Benkunskas
Į viešus V. Matijošaičio pasisakymus sureagavo ir Vilnaus miesto meras Valdas Benkunskas. Jis tikino, kad šiuo metu statomi „Tautos namai“ bei Nacionalinis stadionas yra didžiausi pastarąjį dešimtmetį sostinės projektai.
„Nacionalinė koncertų salė, kurios pagrindinė dalininkė bus valstybė, savo kokybe net iš toli regione neturės konkurentų. O Nacionalinis stadionas bus didžiausias ir naujausias Baltijos šalyse. Šie projektai tiek miestą, tiek valstybę darys konkurencingesnius ir mus išskirs tarp kitų regiono valstybių, iš to laimės visi miestai“, – pranešime žiniasklaidai cituotas sostinės meras.
Pasak V. Benkunsko, Kaune valstybės lėšomis buvo finansuojami keli dideli projektai – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno stadiono rekonstrukcija, Ledo arenos ir Kauno mokslo salos statybos, Santakos bei Kleboniškių tiltų remontai.
„Kaunas per pastaruosius 10 metų tikrai nebuvo mažiau mylimas. Priešingai, prieš mažiau nei dešimtmetį Vilniaus santykiai su Vyriausybe buvo kiek pašliję, o didžiosios investicijos keliavo į antrą didžiausią Lietuvos miestą ar kitus regionus“, – aiškino Vilniaus miesto meras.
„Taigi, kai Kaunui buvo gerai, tai visi buvo lygūs. O kai kažką ir kiti gauna – tada jau pasikeičia ir nuomonė“, – pridūrė jis.
Kiek anksčiau V. Benkunskas žurnalistams teigė, kad iš šiemet „Tautos namų“ statyboms numatytų 20 mln. eurų pusę sumos galėtų skirti Kultūros ministerija. V. Aleknavičienė tikino, kad 10 mln. eurų šiuo metu ieškoma.
Dvi koncertų salės
ELTA primena, kad Nacionalinės koncertų salės projektas yra vykdomas nuo 2018-ųjų. Valstybinės reikšmės koncertų salė iškils ant Vilniuje esančio Tauro kalno – buvusių Profsąjungų rūmų vietoje.
Bendras koncertų ir „Tautos namų“ salių komplekso plotas sieks apie 16–18 tūkst. kv. m., o didžiausioji salė, pasak rangovų, galės talpinti virš 1,5 tūkst. klausytojų. Koncertinė įstaigos patalpos bus pritaikytos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos žanrams, taip pat kitiems scenos meno pasirodymams – operai, baletui, šokio pasirodymams bei meno parodoms.
Kultūros ministerijos teigimu, pradinė šio projekto statybų vertė, neįskaitant darbų priežiūros išlaidų, siekia 100,6 mln. eurų.
2024 m. liepos 1 d. sudaryta sutartis su Nacionalinės koncertų salės statytoju – UAB „Gilesta“. Pagal ją „Tautos namų“ statybos darbai turėtų būti užbaigti 2028 m.
M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos Kaune, kairiajame Nemuno krante, prasidėjo metų pradžioje. Kaip nurodo miesto savivaldybė, daugiau kaip 4 ha sklype Žemojoje Fredoje iškils 25 metrų aukščio ir beveik 23 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto stiklu gaubtas pastatas.
Jame bus dvi modernios salės. Pagrindinė talpins apie pusantro tūkstančio žiūrovų ir bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams, operetėms bei kitiems natūralios akustikos pasirodymams. Antroji – daugiafunkcė erdvė su vaizdu į Nemuną ir bemaž 700 vietų. Čia bus galimybė keisti salės akustines savybes, todėl galės vykti koncertai, konferencijos, parodos bei kiti renginiai.
Taip pat centre numatyta kelių šimtų vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Apie pusantro šimto papildomų vietų parkavimui suplanuota ir greta statinio.
