Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovui Kaziui Starkevičiui itin aštriai sukritikavus traukinio maršruto Vilnius-Ryga valdymą, taip pat netylant priekaištams dėl dažnėjančių infrastruktūros gedimų, portalas kaunieciams.lt paprašė „Lietuvos geležinkelių“ komentaro.
„Norėjome – kaip geriau, išėjo – kaip visada. Pakiliai paleidome traukinį „Vilnius – Ryga“. Iš pradžių bilietai buvo iššluoti, po to džiugi euforija praėjo. Laiko lenktynėse laimėjo automobilis, sulaukiame vis daugiau nepatenkintų keleivių pašaipų – „Super – duper ekspresas“ testoja Kaišiadoryse, Šiauliuose, Joniškyje ir Jelgavoje, o važiuoja kaip ikikariniais laikais, tik tų laikų serviso teks dar 100 metų palaukti,“ – be kita ko teigė K. Starkevičius.
„LTG Link“ komunikacijos partnerė Olga Malaškevičienė kritinius pastebėjimus atmeta. Pasak jos, keleiviai šį maršrutą iškart pamėgo, o taim esą svarbiausia. „Maršrutas Vilnius-Ryga išlieka populiarus keleivių pasirinkimas. Šia jungtimi pirmiausia siekiama užtikrinti kuo patogesnes ir greitesnes tarptautines keliones tarp Vilniaus ir Šiaulių bei Rygos,“ – nurodo ji savo atsakyme į portalo kaunieciams.lt paklausimą.
Kiekvienas papildomas sustojimas, kaip nurodo O. Malaškevičienė kelionės trukmę prailgintų 4-5 minutėmis. „Tad pridėjus vos kelias papildomas stoteles kelionės trukmė pailgėtų, pati tvaraus susisiekimo jungtis taptų mažiau konkurencinga ir patraukli keleiviams – ypač tiems, kurie keliauja tarp pradinės ir galutinės maršruto stoties. Keleiviai iš kitų maršruto trasoje esančių miestų kviečiami rinktis įprastus vietinio susisiekimo reisus kelionėms Lietuvoje arba atvykti į tarptautiniame maršrute numatytas stotis ir kelionę į Rygą tęsti traukiniu. Traukinio maršrutuose tarp Lietuvos ir Latvijos sostinių per nepilnus du mėnesius parduotų bilietų skaičius perkopė 14 tūkstančių, iš jų – daugiau nei 10 tūkstančių įsigijo keleiviai, kurių tikslas – kelionė nuo pradinio iki galutinio maršruto taško – iš Vilniaus į Rygą, ar iš Rygos į Vilnių,“ – aiškinama komentare.
Anot O. Malaškevičienės nėra nepagrįsta ir ironija dėl to, kad maršruto atidarymo dieną palydai pasitelktas atsarginis traukinys. Iš šio fakto pasišaipė bent pora bendrovės darbuotojų, kurie redakcijai kalbėjo prašydami neatskleisti jų tapatybės. Pasak jų tai primena sovietmečio parodomuosius renginius arba ir tai gali būti susiję su neva vis dažnesniais infrastruktūros gedimais.
„Rezerviniai traukiniai yra planuojami nuolat ir siekiama, kad jie būtų kiekviename regione. Tokiu būdu bendrovė gali operatyviai reaguoti į situacijas ir esant poreikiui užkeisti riedmenis, ar, pavyzdžiui, matydama keleivių srautų augimą, tam tikrais atvejais perplanuoti traukinių operacijas ir į reisą išleisti dvigubus sąstatus. Šiuo metu rezerviniai riedmenys yra suplanuoti Vilniuje ir Radviliškyje.
Rezerviniai traukiniai, įskaitant ir šį, reguliariai skiriami į skirtingus regionus, stotis arba nukreipiami į kitus reisus. Pavyzdžiui, rezervinis riedmuo kitą dieną buvo nukreiptas į maršruto Vilnius-Vilniaus oro uostas organizavimą,“ – tvirtina O Malaškevičienė.
Visgi primintina, kad jau prieš porą metų apie gilėjančias technines problemas ir abejotinos kvalifikacijos vadybininkų armiją, apie nepakankamą investavimą į atsargines dalis ir priežiūrą buvo prabilęs ir ilgametis „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras Algimantas Norvilas:
„„Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjo nesibaigiantys gedimai todėl, kad prieš kurį laiką buvo atleista daugybė specialistų – iki pat meistrų lygio. Tai atsitiko, kai „Lietuvos geležinkeliams“ ėmė vadovauti Mantas Bartuška (vadovavo nuo 2016 m. gruodžio iki 2021 m. gruodžio – aut. past.), atėjęs po Stasio Dailydkos. O administracija išsiplėtė, priimta daugybė vadybininkų, todėl traukiniai, traukos parkas remontuojami labai paviršutiniškai – tik būtiniausi gedimai taisomi.
Jei pas mus depe stovėdavo du remontuojami šilumvežiai, tai būdavo arti skandalo. O dabar visas kiemas užstatytas šilumvežiais. Pravažiuodamas stebiuosi. Dabar, kai sumažėjo krovinių, matau, kad prekiniai lokomotyvai traukia keleivinius sąstatus. To niekada nebūdavo. Visada keleivinis parkas būdavo atskirai. Bet čia – tik ledkalnio viršūnė, gedimai išlindo į viešumą, nes keleiviai piktinasi, rašo, komentuoja. Neišeina nuslėpti. O kaip yra su prekiniais traukiniais – niekas nežino. Niekas nežino apie manevrinių lokomotyvų gedimus, todėl tai, ką žinome, tėra gėlytės. Viskas eis blogyn“, – „Vakaro žinioms“ tuomet dar 2022 metų pabaigoje sakė A.Norvilas.
