2021 05 12
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatė planuojamas investicijas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą naujuoju 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu bei paaiškino pasirinktų prioritetų svarbą.
Bendroji žemės ūkio politika, sukurta 1964 metais, pirmiausia buvo skirta padėti europiečiams įsigyti įperkamo ir sveikatai palankaus maisto. Vėliau atsirado kaimo plėtra, visa socialinė dimensija: smulkūs ūkiai, kaimo infrastruktūra, LEADER ir t.t. Ir tik po 2013 m. reformos buvo pradėtas skirti dėmesys agroaplinkosaugai.
Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų ir iššūkių evoliucija
Paskutiniame etape, kuris įgaus pagreitį nuo 2023 metų, prie šių tikslų dar labiau akcentuojami su aplinkosauga ir klimato kaita susiję iššūkiai, susitarimai ir bendri siekiai.
Kalbėdamas apie investicijas į gamybą ir perdirbimą ministras paaiškino, kokios investicijos planuojamos ir kodėl jos intensyvėja.
„Bendra pridėtinė vertė, palyginti su kitomis šalimis, yra maža. Lyginant su latviais, mes pagal pagaminamos produkcijos vertę esame labai panašiame lygyje, iš hektaro gauname tik 1020 Eur/ha. Tai dėl to, kad turime monotonišką žemės ūkio struktūrą, palyginus su lenkais, kurie turi didesnį daržovių, vaisių, bulvių, gyvulininkystės segmentą. O mūsų šalyje dominuoja javai, todėl kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai lemia ir lems mūsų siūlymus, kodėl norime į vieną ar kitą sektorių daugiau ar mažiau investuoti“, – paaiškino ministras.
Žemės ūkio kuriamos pridėtinės vertės didinimas yra vienas svarbiausių naujojo finansinio laikotarpio tikslų, kaip ir gyventojų apsirūpinimas vietoje tvariai užauginta žemės ūkio produkcija.
Ministras taip pat aptarė kitas problemas. Viena jų – netolygus apsirūpinimas maisto produktais pagal sektorius. Lietuvoje labai trūksta vaisių, uogų ir daržovių. Vietoje užaugintais vaisiais ir uogomis apsirūpiname tik apie 32 proc., daržovėmis – tik apie 61 proc., bulvėmis – 84 proc.
„Natūralu, kad į šias sritis norime investuoti ir tai yra vienas iš prioritetų“, – teigė ministras. „Mes taip pat matome mažėjančius pienininkystės, galvijininkystės ir kiaulininkystės sektorius, pavyzdžiui, pasigaminame tik 53 proc. mums reikalingos kiaulininkystės produkcijos. Taip pat turime labai didelius ir staigius mažėjimus pieno sektoriuje. Nors šiandien skaičiai rodo, kad apsirūpiname pienu, tačiau mažėjimo tendencijos akivaizdžios ir tik laiko klausimas, kada ims trūkti pieno. Todėl norime į tai atkreipti dėmesį ir sukoncentruoti investicines lėšas“.
Ministras taip pat kalbėjo apie būtinybę mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.
„Mažiausiai nuo tiesioginių išmokų priklauso kiaulininkystės, paukštininkystės, daržininkystės sektoriai. Svarbu siekti mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų, tai yra dar vienas iš kriterijų, į kurį kreipėme dėmesį“, – teigia ministras.
Taigi siekiant šių tikslų, 2021–2027 m. investicinę paramą siūloma skirstyti pagal konkrečius sektorius, kad kiekvieno jų atstovai galėtų pretenduoti į tam tikrą jiems skirtą lėšų krepšelį. Orientuojamasi į geriausius rezultatus, tiek didinant gamybą, tiek gerinant pagamintos produkcijos kokybę ir kuriant aplinkai draugišką, inovatyvų ūkininkavimo modelį.
Augs lėšos, skiriamos žemės ūkio produkcijos gamybai skatinti
Planuojama, kad investicinė parama į gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bus apie 21 proc. didesnė nei 2014-2020 m. periodu. Pirminei gamybai, skatinant tvarias investicijas ir pridėtinės vertės kūrimą, planuojamos skirti lėšos sieks 469 mln. Eur (buvo 419,2 mln. Eur).
Siūloma beveik pusę šios sumos – 224 mln. Eur (kartu su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės EURI lėšomis – 77 mln. Eur) – skirti 2021–2022 m. (pereinamajam laikotarpiui). Planuojama, kad 2023–2027 m. šios investicijos sieks 245 mln. Eur.
Dalį šių lėšų, t. y. 159 mln. Eur iš 224 mln. Eur pereinamajam laikotarpiui ir visas 2023–2027 m. laikotarpio lėšas (245 mln. Eur) planuojama skirstyti pagal sektorius. Gyvulininkystės sektoriui numatytos lėšos, palyginti su praėjusiu Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpiu, turėtų augti 16 proc. ir siektų 272,8 mln. Eur. Iš jų 165 mln. Eur planuojama skirti pienininkystės sektoriui, o 107,8 mln. Eur – mėsos sektoriui.
Sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės sektoriams skiriama parama augtų labiausiai – net 78 proc. ir siektų 83,2 mln. Eur.
Kitoms augalininkystės šakoms, skatinant javų sektorių pereiti nuo žaliavos į perdirbimą, skiriamos lėšos mažėtų iki 48 mln. Eur (2014–2020 m. buvo skirta 138,3 mln. Eur).
Investuojant į gamybą prioritetas numatytas smulkiems ir vidutiniams (smulkūs ūkiai, siekdami gauti paramą, turėtų kooperuotis), bei ekologiniams ūkiams. Taip pat – kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams (jiems būtų teikiamas ir didesnis paramos intensyvumas, siekiantis iki 20 proc.) bei gyvūnų gerovės standartų diegimui.
Į sektorius nukreipta investicinė parama nesumažins galimybių ir mišriems ūkiams, kurie ne tik dažnu atveju būna draugiškesni aplinkai bei pasižymi mažesne pajamų netekimo rizika, bet ir yra atsparesni rizikoms.
Didesnės lėšos ir perdirbimui
Pereinamuoju laikotarpiu perdirbimui skiriamos investicijos turėtų siekti 65 mln. Eur, o 2023–2027 m. – 51 mln. Eur. Taigi iš viso perdirbimui bus skirta 116 mln. Eur. Tai yra net 82 procentais daugiau, nei buvo skirta praėjusiam finansiniam laikotarpiui. 2014–2020 m. investicinė parama perdirbimui siekė 63,7 mln. Eur.
Pereinamojo laikotarpio iššūkiai
2021– 2022 m. planuojama paremti (investuojant į valdų modernizavimą) apie 465 projektus. Preliminariai skaičiuojama, kad paramą gautų 75 stambūs ūkiai ir 390 smulkių, vidutinių ūkių.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vertinimais, smulkius ir vidutinius ūkius turėtų pasiekti 793,5 mln. Eur. Šios lėšos planuojamos pagal priemones: bazinę ir žalinimo išmokas, susietąją paramą, jaunųjų ūkininkų tiesioginę išmoką, perskirstymo išmoką, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkių ūkių rėmimą, smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimą, investicijas į valdas ir perdirbimą. Pagal tas pačias priemones sąlyginai stambesniuosius ūkius (daugiau kaip 100 ha ir/ar 75 tūkst. Eur kuriamos standartinės produkcijos vertės) turėtų pasiekti apie 706,5 mln. Eur. Kitos pereinamojo ir naujojo laikotarpio priemonės dalintųsi proporcingai tarp smulkų, vidutinių ir stambių ūkių.
„Norime atkreipti dėmesį į smulkiuosius – tokie ūkiai galės pretenduoti į paramą smulkiems ūkiams, tačiau su sąlyga jeigu kooperuosis. Jei bent du ūkiai kooperuosis ir jų bendra standartinės produkcijos vertė sudarys apie 16 tūkst. Eur, jie galės gauti minėtą paramą. Norime pasiūlyti kelti žemiausią kertelę, kuri dabar siekia 8 tūkst. Eur“, – apie būtinybę bendradarbiauti kalba žemės ūkio ministras K. Navickas.
Planuojamos investicijos į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą 2021–2027 m. bei prioritetai, kuriuos pristatė ministras, buvo derinti su įvairių sektorių atstovais, ūkininkais. Po šio pristatymo ŽŪM, siekdama bendro sutarimo, dar vykdys konsultacijas su socialiniais partneriais.
Diskusija su Seimo Kaimo reikalų komitetu bus pratęsta birželio mėnesį.
