Suprasdami, kad valdiškų lėšų gali tekti laukti labai ilgai, savo gerovę greičiau susitvarkyti norintys naujų kvartalų gyventojai dažnai sutinka apmokėti 50 procentų kelio tiesimo darbų.
Daug išbandymų
Kauno rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris portalui „kauniečiams.lt“ sakė, kad pastarąjį mėnesį buvo sudaryta apie 15 sutarčių, pagal kurias po pusę būtinų lėšų skiria savivaldybė ir kvartalo, į kurį tiesimas kelias, gyventojai.
„Kartais tai būna tik 20 ar 100 metrų atkarpos, kartais ilgesnės. Nelygu, kiek trūksta iki laimės“, – šyptelėjo M. Rikteris.
Jis atkreipė dėmesį, kad sparčiai urbanizuojamas Kauno rajonas pateikė daug iššūkių už infrastruktūros plėtrą atsakingoms valdiškoms tarnyboms.
„Kasmet teikiame prašymus Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kad ši skirtų daugiau lėšų keliams tiesti ir tvarkyti. Tai ypač reikalinga naujiems gyvenamiesiems kvartalams integruoti. Deja, nors Kauno rajono urbanizavimo tempas darosi vis spartesnis, kelių direkcija į tai nėra linkusi atsižvelgti. Todėl kelių infrastruktūrai kurti telkiamos lėšos tariantis su naujų kvartalų gyventojais“, – pabrėžė M. Rikteris.
Greta miesto – geriau
Kauno rajono savivaldybė iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos šiais metais gavo 3,3 mln. eurų. Iš rajono biudžeto keliams tvarkyti skirta 2,1 mln. eurų lėšų. Sumos panašios, kaip ir keliais pastaraisiais metais.
Kadangi urbanistinė plėtra Kauno rajone, atrodo, neketina liautis, akivaizdu, kad atsiras naujų kvartalų atokesnėse vietose, kurios neturės tinkamos kelių infrastruktūros.
Daugiausiai neasfaltuotų kelių šiuo metu yra Babtų seniūnijoje (124 kilometrai). Vilkijos apylinkių seniūnijoje – 108 kilometrai, Batniavos seniūnijoje – apie 80 kilometrų.
Daugiausiai kokybiškų kelių turi greta Kauno miesto ribų esančios seniūnijos. Bene geriausia padėtis jau keletą metų sparčiai urbanizuojamoje Domeikavoje, kurioje yra tik apie 30 kilometrų neasfaltuotų kelių.
Žvyrkeliams – druska
Didžiausios lėšos keliams tvarkyti šiais metais skiriamos Neveronių, Karmėlavos, Alšėnų seniūnijoms.
Tačiau žvyrkelių asfaltavimas vyksta gana lėtai. Kauno rajono gyventojai galėtų pasiguosti nebent tuo, kad Kauno rajonas, pasak M. Rikterio, per metus sutvarko kone dvigubai daugiau kelių nei kiti šalies regionai.
Įsivyravus sausiems orams, žvyrkeliai sukelia papildomų nepatogumų – paskleidžia debesis dulkių.
M. Rikteris patikino, kad seniūnijų darbuotojai operatyviai reaguoja į gyventojų skundus dėl nepatogumų žvyro dangą turinčiuose keliuose.
„Visi žvyrkeliai yra greideriuojami. Bet to, barstomi dulkes efektyviai slopinančiu druskos tirpalu“, – atkreipė dėmesį administracijos direktoriaus pavaduotojas.