Atnaujinta Kauno Laisvės alėja šią savaitę pasipuošė Šv. Jokūbo kelio simboliais – stilizuotomis kriauklėmis, žyminčiomis piligriminio kelio „Camino Lituano“ kryptį.
Kaune bus 49 kriauklės
16 kriauklių Kauno centre, ant grindinio, pritvirtinta gavus Kauno miesto savivaldybės leidimus ir finansavimą, kelio žymėjimas kriauklėmis taip pat suderintas su visomis institucijomis, tarp jų – ir su Kultūros paveldo departamentu.
Kriaukles Laisvės alėjoje pritvirtino „Camino Lituano“ bendruomenės nariai, o nuo šiol jos žymi „Camino Lituano“ atkarpą nuo Raudondvario iki Kauno pilies, mat kelias veda ir pro Laisvės alėją.
Iš viso Kaune atsiras 49 tokios kriauklės ir jomis bus sužymėta visa šio kelio atkarpa, mat iki šiol per Kauną einantiems piligrimams reikėjo kliautis ir žemėlapiu – kryptį žymintys ženklai buvo tik miesto pakraščiuose.
Tai, kad šie ženklai yra vizualiai kitokie, nei visame kelyje, kurį žymi geltonos spalvos kriauklės mėlyname fone, nėra nieko keista, mat ir didieji Europos miestai kelią žymi tokio dizaino kriauklėmis. Tačiau Kauno kriauklės yra šiek tiek kitokios – ant jų išgraviruotas užrašas „Camino Lituano“.
Šiuolaikinis piligrimų kelias veda per visą Lietuvą
„Camino Lituano“ – pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.
Kelias prasideda ties Latvijos ir Lietuvos siena Žagarėje, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis ir pasiekia Lenkiją, kurioje susijungia su „Camino Polaco“ piligrimų taku.
„Camino Lituano“ suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus, jis sužymėtas tradicinėmis geltonomis rodyklėmis bei kriauklėmis. Visą kelio maršrutą sudaro 20 etapų nuo Žagarės iki Seinų.
Etapų stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos, yra kita reikalinga infrastruktūra. „Camino Lituano“ – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės.
Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.
Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko „Camino Lituano“ bendruomenė ir savanoriai.
Šv. Jokūbo keliai Europoje
„Camino Lituano“ kelias sukurtas ispaniškojo Camino Se Santiago kelio pagrindu. Išvertus iš ispanų kalbos, camino lituano reiškia kelią per Lietuvą arba lietuviškąjį kelią.
Labiausiai pasaulyje žinoma piligrimystės vieta – Santiago de Compostela miestas Ispanijoje, Šv.Jokūbo apaštalo kapas katedroje ir kelių tinklas, besidriekiantis per visą Ispaniją. Camino de Santiago kasmet eina šimtai tūkstančių piligrimų.
Tačiau Šv. Jokūbo keliai iki Ispanijos veda ir nuo kitų Europos valstybių, o jais į Santiago keliaudavo ir keliauja piligrimai iš visos Europos.
Kiekviena vakarų Europos šalis turi savo šv. Jokūbo kelius, turinčius savo pavadinimus tos šalies kalba: prancūzai – Chemin de Saint Jacques, vokiečiai – Jakobsweg, anglakalbiai – Saint James ways, belgai ir olandai – Jacobsroute ir t.t.
Šiuo metu piligriminiais keliais rūpinamasi tiek kiekvienoje šalyje individualiai, tiek ir visoje Europoje.
„Camino Lituano“ organizacijos istorija
„Camino Lituano“ organizacija įsikūrė 2016 metų pabaigoje ir suvienijo būrį šv. Jokūbo kelio entuziastų, piligrimų ir keliautojų. Jų tikslas – išpopuliarinti „Camino Lituano“ Lietuvoje ir už jos ribų, padaryti jį piligrimų, žygeivių ir visų žmonių mėgiamu piligriminiu, turistiniu, pažintiniu keliu.
2017 metų pradžioje aptarus kelio esminius tikslus ir bruožus su Lazdijų savivaldybe, prasidėjo žvalgybiniai žygiai – nuo Lazdijų per visą Lietuvą. Po jų – konsultacijos su kitų savivaldybių atstovais, turizmo informacijos centrais, parapijų atstovais, potencialių piligrimų nakvynės vietų savininkais, išžvalgyto ir patvirtinto kelio žymėjimas geltonomis rodyklėmis.
„Camino Lituano“ kelio atidarymas įvyko Punioje 2017 m. liepos 21–22 dienomis.
2020 metais kartu su savivaldybėmis, pro kurias eina „Camino Lituano“, buvo pradėtas stacionarus kelio žymėjimas.
2021 metais Šv. Jokūbo kelias „Camino Lituano“ tapo „European Ramblers Association“ (ERA) nariu. ERA yra ilgų distancijų pėsčiomis maršrutų tinklas, skatinantis vaikščiojimą, žygius, taip pat tinklas rūpinasi Europos kultūros paveldo apsauga ir plėtra.
„Camino Lituano“ plečiasi ir toliau – atsiranda naujos jo atšakos, įsijungiančios į pagrindinio kelio kamieną. Šiemet jau paruošta kelio atkarpa nuo Biržų iki Pakruojo, vyksta žvalgybiniai kelio paruošimo darbai Žemaitijoje.
