Lietuvoje nėra daug prekybos vietų, kur galėtų komfortiškai apsipirkti zero waste (jokių atliekų) judėjimui priklausantys žmonės. Sveriamos, be pakuočių parduodamos produkcijos ieškantys entuziastai šią problemą bent iš dalies sprendžia traukdami į turgų.
Jau gerą dešimtmetį Vakarų pasaulyje suaktyvėjęs zero waste judėjimas pastaruoju metu vis stipriau reiškiasi ir Lietuvoje. Internete steigiasi nuolat augančios diskusijų grupės, kuriose žmonės dalijasi idėjomis, kaip gyventi paliekant kuo mažiau atliekų.
Bene pagrindinis šio judėjimo dalyvių galvos skausmas – kur gauti prekių be pakuočių, kadangi šios ir sudaro didžiausią dalį atliekų.
Kaunietė Meda Jonušaitytė sako, kad stengiasi gyventi pagal zero waste principus, bet Lietuvoje tai labai sunku padaryti.
„Didžiausia problema, kad parduotuvėse beveik viskas, išskyrus vaisius, daržoves ir sveriamus riešutus bei dar šį bei tą, supakuota. Ypač kebli situacija su pieno produktais. Be to, didelėse parduotuvėse labai įtariai žiūri, kai ateini su savo indu, kyla problemų dėl pasvėrimo. O dažniausiai iš viso nesupranta, ko aš čia noriu“, – nekokia patirtimi dalijosi pašnekovė.
Ji teigė bandžiusi lankytis mažesnėse parduotuvėse. Ten, pasak jos, padėtis šiek tiek geresnė, pardavėjai linkę padėti. Bet ir čia toli gražu ne viskas sveriama, o kadangi kiekviena nedidelė parduotuvė dažniausiai prekiauja tik tam tikra produkcija, teko praleisti daug laiko keliaujant iš vienos į kitą.
„Taip buvo ir nepatogu, ir brangu, todėl ilgą laiką teko eiti į kompromisus su savimi dėl pirkinių. Tol, kol vieną dieną visiškai atsitiktinai užsukau į turgų! Jei Vakaruose yra specialių zero waste pritaikytų parduotuvių, tai čia kai kas vis dar išlikę nuo senų laikų, kai žmonės ateidavo apsipirkti su savo tara, indais ateidavo apsipirkti, nes kitaip nebuvo įmanoma.
Aišku, dabar jau ir turguje yra nemažai supakuotos produkcijos. Bet vis tiek čia kur kas daugiau galimybių apsipirkti neparsinešant į namus kalno bereikalingo plastiko. Ypač džiaugiausi, kai atradau, kad turguje galima nusipirkti sveriamų pieno produktų, kuriuos be jokių problemų įdės į tavo atsineštą indą. Labai gerai, kad čia yra ir sveriamos arbatos, prieskonių. Tuo pačiu nusiperku ir vaisių, daržovių, mėsos, žuvies, duonos ir kitokių kepinių kepyklėlėse, netgi saldumynų sveriamų čia yra.
Žinau, kad vis daugiau mano draugų dėl to renkasi turgų, nes specialiai zero waste pritaikytų parduotuvių Lietuvoje labai mažai. Net keista, kaip anksčiau nebuvo kilusi mintis pirkti turguje. Tikriausiai dėl to, kad nei mano tėvai, nei kiti artimi žmonės neturėjo tradicijos čia lankytis. Tai nelabai ir įsivaizdavau, kaip čia viskas atrodo“, – įspūdžiais ir mintimis dalijosi jauna moteris.
Centriniame Kauno turguje pieno produktais prekiaujanti Lidija sako, kad sveriami produktai pakankamai populiarūs, bet savo indus dabar atsineša vos vienas kitas.
„Perka grietinę, varškę, grūdėtą varškę, lydytą sūrį, varškės sūrelių masę. Dažniausiai dedame į vienkartinius plastikinius indus. Bet jei kas atsineša savo – jokių problemų. Pasveriam tuščią indą, po to pilną ir viskas tvarkoj. Aš labai palaikau žmones, kurie atsineša savo – juk stikliniame indelyje ir produktas ilgiau šviežias išsilaiko, ir sveikiau taip. Daugumoj vyresni žmonės taip daro, kurie įpratę dar iš senų laikų. Bet pastebėjau, dabar yra ir jaunesnių pastoviai ateinančių, matyt tikrai kokia nauja mada kyla“, – pasakojo prekybininkė.
Prekybos miestelio „Urmas“, kuriame veikia ir turgus, ir daug nedidelių parduotuvių, marketingo vadovas Jonas Plenta sako, kad apskritai mažesnėse prekybos vietose prekybininkai yra lankstesni ir gali lengviau prisitaikyti prie individualių pirkėjo poreikių.
„Mūsų prekybininkai sulaukia įvairių, kartais ir visai nestandartinių prašymų. Bet kai sprendimo priėmėjas stovi čia pat, priešais pirkėją, viską įgyvendinti kur kas paprasčiau. Ir ypač tada, kai pirkėjas yra nuolatinis ir pardavėjas jį puikiai pažįsta. Ir iš anksto priima užsakymus, ir rezervuoja, ir supakuoja pagal pageidavimą ar suorganizuoja didesnį kiekį produkcijos. Parenka, sukomponuoja, specialiai užsako, jei neturi. Yra daugybė būdų, kai į pirkėjo poreikius galima pažiūrėti lanksčiai ir jie tai daro, išnaudodami savo privalumus“, – sakė J. Plenta.
urmas.net inf.
