Sekmadienį Azerbaidžane pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) po ilgų derybų pasiektas susitarimas dėl besivystančių šalių tarptautinio klimato kaitos finansavimo tikslo po 2025 m., patvirtintos anglies dioksido rinkos mechanizmų taisyklės bei pasiekta pažangos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos vertinimo rodiklių.
„Šiame susitikime pritrūko šalių vienybės priimti sprendimus ir susitarti dėl konkrečių priemonių klimato kaitos švelninimo užmojams padidinti siekiant atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Privalome suprasti, kad šiandien nesutariant dėl ambicingų klimato kaitos švelninimo sprendimų papildomų tarptautinio klimato kaitos finansavimo lėšų poreikis besivystančioms šalims vis augs, o pati klimato kaitos problema nebus efektyviai sprendžiama“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Nuo kitų metų išsivysčiusios šalys kasmet besivystančioms šalims skirs mažiausiai 300 mlrd. JAV dolerių viešųjų ir privataus sektoriaus lėšų, t. y. trigubai daugiau negu iki šiol. Šios lėšos padės besivystančioms šalims apsaugoti savo gyventojus ir ekonomiką nuo klimato nelaimių bei skatins darnias investicijas į švarios energijos gamybą. Taip pat iki 2035 m. tarptautiniam klimato kaitos finansavimui visos šalys iš visų galimų finansavimo šaltinių per metus mobilizuos 1,3 trln. JAV dolerių.
Besivystančios šalys, norėsiančios pasinaudoti šia parama, turės atitikti nustatytus kriterijus. Pirmiausia, jos privalės parengti detalius nacionalinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo planus bei rodiklius, kurie bus nuolat peržiūrimi tarptautinių institucijų. Finansavimo skaidrumas taip pat bus griežtai prižiūrimas – gautos lėšos turės būti naudojamos darnioms investicijoms pagal aplinkosauginio vientisumo principus. Be to, šalys turės skatinti vietos gyventojus dalyvauti kuriant ir įgyvendinant šiuos projektus.
ES ir jos valstybės narės išlieka didžiausios tarptautinio klimato kaitos finansavimo donorės: 2023 m. ES indėlis į metinį 100 mlrd. JAV dolerių tarptautinio finansavimo tikslą sudarė trečdalį visų lėšų.
Lietuva didina darnias investicijas į žaliąją infrastruktūrą savanoriškai prisidėdama prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Kasmet didinama parama Lietuvos įmonėms, įgyvendinančioms projektus besivystančiose šalyse. Mūsų šalis 2014–2023 m. klimato kaitos švelninimo dvišaliams projektams šiose valstybėse skyrė 7,9 mln. eurų iš valstybės biudžeto Klimato kaitos programos, o 4,95 mln. eurų sudarė privačios Lietuvos įmonių lėšos dvišaliams projektams įgyvendinti. Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse, nuo 2022 m. parama skiriama ir karo niokojamoje Ukrainoje saulės elektrinėms įrengti.
Po dešimtmetį trukusių diskusijų COP29 pavyko patvirtinti tarptautinės anglies dioksido rinkos mechanizmų taisykles. Šalys galutinai susitarė dėl pagrindinių principų, užtikrinsiančių anglies dioksido rinkos veikimą pagal Paryžiaus susitarimą.
COP29 metu oficialiai įtvirtintas „Baku prisitaikymo veiksmų planas“, kuris padės įvertinti globalaus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo vykdymą ir reikalingus pokyčius ne tik prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, bet ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą.
Tačiau COP29 nepavyko pasiekti reikšmingų susitarimų dėl klimato kaitos švelninimo. Europos Sąjunga ir kitos pažangios šalys siekė įtvirtinti konkrečius bendros pažangos vertinimo sprendimo, kuris buvo patvirtintas pernai Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje, įgyvendinimo veiksmus: palaipsniui mažinti iškastinio kuro vartojimą, atsisakyti subsidijų iškastiniam kurui, patrigubinti atsinaujinančios energijos pajėgumus pasaulyje ir iki 2030 m. padvigubinti pasaulio vidutinį metinį energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau COP29 sprendimo tekste pateikta tik nuoroda į praėjusių metų sprendimą, be konkrečių nuostatų dėl iškastinio kuro atsisakymo. Taip pat pateiktas raginimas visoms šalims pateikti naujus nacionaliniu lygiu įpareigojančių veiksmus 2025 metams siekiant išlaikyti 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą.
