Žinia, kad visame pasaulyje partijų simbolikose dalyvauja ir gyvūnija, ir augalija. Šiandien apie fauną – ką JAV partijų simbolių – Dramblio (rsepublikonai) ir Asilo (demokratai) kūrėjas – karikatūristas Thomas Nastas pieštų apie Lietuvos partijas? Leisiu sau paspėlioti.
Tomas Čyvas
Jeigu Thomas Nastas šiandien atvyktų į Lietuvą ieškoti mūsų partijų simbolių, greičiausiai po savaitės išmestų eskizų bloknotą. Amerikoje jam pakako asilo ir dramblio. Lietuvoje tektų piešti akvariumą, kuriame plaukioja dešimtys žuvyčių, virš jo žydi rožės, skraido kregždutės, o kiekviena žuvelė aiškina, kad iš tikrųjų ji yra erelis. Čia lengviausias atvejis.
Asilas atsirado pirmas
Andrew Jacksono 1828 m. rinkimų kampanijos metu JAV jo oponentai vadino jį jackass – asilu. Užuot įsižeidęs, Jacksonas šį įvaizdį pavertė savo pranašumu: esą jis užsispyręs, ištvermingas ir artimas paprastiems žmonėms. Tačiau tuo metu asilas dar nebuvo oficialus Demokratų partijos simbolis.
Tikrasis lūžis įvyko vėliau dėl Thomas Nast – vieno garsiausių XIX a. JAV karikatūristų. Dirbdamas leidinyje Harper’s Weekly jis nuolat piešė demokratus asilais. Ne todėl, kad partija taip save vadino, o todėl, kad skaitytojams tai buvo iš karto atpažįstama metafora.
1874 m. Nastas sukūrė karikatūrą, kurioje asilas išgąsdina dramblį. Nuo tada dramblys tapo Respublikonų partijos simboliu. Iš pradžių tai buvo tik vieno dailininko pokštas – stiprus, didelis, kartais gremėzdiškas gyvūnas. Tačiau vaizdinys taip prigijo, kad jį mielai perėmė ir pati partija.
Įdomiausia tai, kad nei JAV įstatymai, nei partijos statutai niekada oficialiai nepaskelbė: „demokratai yra asilai“, „respublikonai yra drambliai“. Tai tiesiog įvyko. Karikatūros buvo perspausdinamos, jas kartojo kiti piešėjai, vėliau spauda, televizija, rinkimų atributika. Po kelių dešimtmečių simboliai tapo beveik oficialūs.
Ar tai nieko neprimena? Lygiai taip pat, kaip Garstyčių ar alaus diena gali tapti „tradicija“, taip ir vieno karikatūristo piešinys gali tapti nacionaliniu politiniu simboliu.
O Lietuvoje?
Lietuvoje nėra nusistovėjusios gyvūnų simbolikos partijoms. Mes turime:
- spalvas;
- logotipus;
- retkarčiais pravardes;
- Konservatorių kregždutes;
- Socialdemokratų rožę;
- Liberalų varpą,
- Paksininkų erelį etc.
„Thomas Nastas pasimestų partijų mimikrijoje. Turbūt imtų piešti akvariumą su daug žuvyčių, virš kurio žydi rožės ir skraido kregždutės.“
Tačiau neturime savo „dramblio“ ar „asilo“, kuriuos visi atpažintų per sekundę. Lyg ir buvo anksčiau socdemų rožė (bet čia augalas) prieš konservatorių kregždę, bet viskas vis labiau painiojasi.
Jei Thomas Nastas būtų gimęs Lietuvoje ar atsikraustęs čia, kokius gyvūnus jis būtų parinkęs mūsų partijoms apipavidalinti?
Manau, jam tektų susigaudyti – kas mūsų politikoje yra drambliai (sunkiasvoriai, lėtai judantys, bet sunkiai nustumiami), kas – asilai (užsispyrę), kas – lapės, kas – chameleonai, kas – povai? Ir kas juos beganąs piemuo?
Karikatūristas pasimestų partijų mimikrijoje. Turbūt imtų piešti akvariumą su daug žuvyčių, virš kurio žydi rožes ir skraido kregždutės.
Akvariume (tame tarpe politiniame) žuvys ne tik plaukioja, bet ir nuolat keičia būrius. Viena nuplaukia prie kitų, po savaitės grįžta, trečia apsimeta visai kita rūšimi – ypač tinka Mišriai parlamentarų grupei, kurią vienas kolega dar vadina beduinais.
Juk pats mačiau, kaip susitinka du Seimo nariai vestibiulyje. Mazuronis (vyresnysis) klausia Simuliko: palauk, tu šiandien kurioje frakcijoje?
Tai ne anekdotas. Tai mano asmeniškai matyta situacija. Ji tik vienas mažytis epizodėlis visoje mimikrijoje. Kiek Lietuvoje būta visokių pavadinimų liberalų partijų? Kiek būta dagių, kurie nuo socdemų nuklajojo iki konservatorių, o toliau kūrė kažką dar dešinesnio ir pasiklydo savo džiunglėse?
Kaip lakstė po partijas ir kūrė naujas muntianai, valisnkininkai, paksuoliai ir tie patys konservatoriai, žalieji-valstiečiai, skvernelininkai ir t.t.? Tai čia tik nacionalinis lygmuo. Savivaldoje dar kitaip, bet grįžkime prie karikatūrų ir simbolių.
Tad, jei Nastui Amerikoje užteko dviejų gyvūnų. Lietuvoje jam tikriausiai prireiktų viso zoologijos sodo. Ir vis tiek neužtektų, nes dalis eksponatų per tą laiką spėtų persikelti į kitą narvą.
Įsivaizduojate JAV fondų biržos simbolius – jautį ir mešką, kurie atgijo ir pasiskelbė dabar tapę koala bei kengūra?
Gal valdo Gorgonė?
Ar tik nėra taip, kad mūsų šalyje žuvyčių plaukiojimą ir politinio zoologijos sodo personažų lakstymą iš narvo į narvą galimia gano kažkas iš už uždangos?
Amerikoje politinius simbolius galima piešti zoologijos vadovėlyje. Lietuvoje kartais tenka atsiversti graikų mitologiją.
Gorgonė (tiksliau – Medūza Gorgonė) yra labai dėkingas simbolis, nes ji reiškia ne tik baimę, bet ir paralyžių. Kas į ją pažvelgia – suakmenėja, o iš galvos jai auga gyvatės vietoje plaukų.
Lietuviška Gorgonė, žinoma, kolektyvinė. Kažkas tame matytų garsiuosius „valstybininkus” ir… pavadinkime – Janusą Albinušką (manau, kas nors supras ar atras apie ką čia).
Tad Lietuvos politinio proceso šaržui pasirinkčiau, Nasto vietoje, kažką tokio: žaidžia kortomis ožys, asilas, gaidys, avinas ir kūlverstukas. Kas laimės ir kuo pavirs – lažinkitės pas bukmekerius.
p.s.
Ačiū ChatGPT už iliustracijas ir kai kuriuos patarimus
