Karštis atskleidžia Kauno gatvių defektus, kuriuos yra palikę ne tik kelininkai, bet ir požeminių komunikacijų tiesėjai.
Žaliakalnyje atsirado duobių
Dar intensyviau nei automobilių magistrales karštis veikia miesto teritorijose esančius kelius. Kelių kokybę prižiūrinčios bendrovės „Laboratorinių bandymų centro“ direktorius Gediminas Kunčinas portalui „kauniečiams.lt“ papasakojo apie karščiui atsparias ir neatsparias Kauno gatves.
„Miesto gatvėms tenka didesnis apkrovimas nei magistralėms, todėl būtent miestuose atsiranda daugiau kelio dangos deformacijų. Be to, magistralėse nėra požeminių komunikacijų, dėl kurių kelio dangos miestuose yra nusėtos šuliniais“, – atkreipė dėmesį G. Kunčinas.
Neseniai Žaliakalnio gyventojus pribloškė duobės, atsivėrusios įvairiose gatvėse: K. Donelaičio, Aušros, P. Višinskio, Dzūkų, Kęstučio, A.Mickevičiaus, P. Kalpoko, Maironio, Kapsų, Zanavykų, V. Putvinskio.
Spragos požeminėse trasose
G. Kunčino manymu, defektai minėtose gatvėse susiję su karščiu, tačiau deformacijos šiuo atveju atsirado ne dėl asfalto įkaitimo, bet turbūt dėl spragų požeminėse komunikacijose.
„Išryškėjo „Kauno vandenų“ bėdos. Kai stinga vandens, požeminėse magistralėse tenka padidinti spaudimą. Prakiūra susidėvėję vamzdžiai, vanduo paplauna pagrindą, atsiranda deformacijos, tuštumos, įdubos, ypatingai prie šulinių“, – dalijosi pastebėjimais „Laboratorinių bandymų centro“ direktorius.
Tačiau, pasak G. Kunčino, rimčiausi išbandymai tenka saulės svilinamai asfaltbetonio dangai.
„Kaitra ypač neigiamai paveikia sovietmečiu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais paklotas kelio dangas, nes jos mažiau atsparios karščiui. Maždaug iki 2005 metų gatvėms kloti buvo naudojamas paprastas bitumas, kuris pradeda minkštėti įkaitęs iki 40 laipsnių. Pastarosiomis dienomis saulės atokaitoje danga įkaista iki 50 ir 60 laipsnių. Dabar yra naudojami karščiui atsparūs vadinamieji polimeriniai bitumai, su tam tikrais priedas, kurie nebijo nei karščio, nei šalčio. Šiuolaikinių dangų minkštėjimo temperatūra pasideda maždaug nuo 70 laipsnių“, – atkreipė dėmesį G. Kunčinas.
Pažeidžiamos gatvės
„Laboratorinių tyrimų centro“ vadovas išvardijo kai kurias gatves, padengtas karščiui neatspariu bitumu.
„Remonto prašosi Taikos prospektas, Kovo 11-osios, Žemaičių gatvės. Naujai paklotose gatvėse viskas yra gerai. Tačiau reikia neužmiršti, kad asfaltbetonis vis tiek yra plastiška medžiaga. Kartais atnaujinant gatvę požeminės komunikacijos ne sutvarkomos, bet, kaip sakoma, tiktai aptvarkomos. Tuomet galima laukti nemalonumų. Nesvarbu, kad tokiose gatvėse paklotas karščiui atsparus asfaltas. Jei po juo atsiras duobė, jis vis tiek įsmuks“, –pabrėžė specialistas.
Jo tvirtinimu, pačios patvariausios yra gatvės, kuriose rekonstrukcijos vyksta iš esmės – atnaujinama ne tik kelio danga, bet ir požeminės komunikacijos. Kaip neseniai atnaujintos ir itin kokybiškos gatvės pavyzdį specialistas išskyrė A.Juozapavičiaus prospektą.
Gatvių būklės laboratorinius tyrimus atliekančios bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, kad kai kurios gatvės patiria žalos ne tik dėl karščio, bet ir dėl spragų eismo srautų reguliavime.
„Visos gatvės pagal joms numatytą transporto apkrovą skirstomos į kategorijas. Tačiau niekas nekontroliuoja, ar laikomasi kategorijose numatytų reikalavimų. Pasitaiko, kad kvartaline gatve važinėja 30 tonų sveriantys automobiliai. Jie, aišku, sukelia deformacijas, nes gatvės struktūra nepritaikyta sunkiam transportui. Esant karščiui tokių deformacijų padaugėja“, – apgailestavo G. Kunčinas.
Eriko Ovčarenko/ 15min nuotr.
