Dėl augančių taršos reikalavimų Europos Sąjungos šalys neturi kur trauktis ir pradeda įgyvendinti griežtesnę fiskalinę aplinkosaugos politiką. Štai nuo praėjusių metų gruodžio Vokietijos kelių rinkliavos sunkiajam transportui struktūroje atsirado CO2 taršos mokestis, kuris gerokai pakėlė iki tol galiojusį tarifą. Daliai transporto priemonių jis išaugo iki 90 proc. Vokietija yra viena svarbiausių rinkų Lietuvos vežėjams, tačiau pokyčiai vien tuo neapsiribos. Pamažu pasikeitimų banga atsiris ir į kitas Europos Sąjungos valstybes, įskaitant pačią Lietuvą. Atitinkamai verslui kils naujų iššūkių, kaip suvaldyti savo kaštus.
Pokyčių bus ir Lietuvoje
Skaičiuojama, kad komerciniai automobiliai sukelia maždaug trečdalį viso transporto sektoriaus taršos. Dar vienu iššūkiu tapo tai, kad Europos Komisijos parengta vadinamoji eurovinjetės direktyva atsieja taršos vertinimą nuo įprastos, daugiau teršalų apimančios transporto priemonių „Euro“ normos, kurią nustato gamintojai. Vietoje to numatyta sudėtinga CO2 emisijos skaičiavimo schema.
„Dabar CO2 emisijos klasės susietos ne su tuo, ką deklaruoja gamintojas, o su EK nustatytų parametrų matrica. Joje taip pat skelbiama, kad kiekvienais metais normos griežtės“, – sako Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.
Šio skaičiavimo išdava yra tokia, kad augantis tarifas guls ant kone visų vežėjų pečių. Pokyčiai numatomi ir Lietuvoje – dabar galiojanti vinječių sistema, pagal kurią kelių rinkliava skaičiuojama atsižvelgiant į naudojimosi keliais trukmę, kitąmet turėtų būti pakeista į elektroninę sistemą, kuri skaičiuos transporto įveikiamus kilometrus. Ėmus veikti naujai sistemai, pagal ES direktyvos reikalavimus į tarifą turės būti įtrauktas CO2 mokestis.
Pereis visi
A. Michejenko teigimu, pokyčiai palaipsniui palies visas šalis, tačiau Vokietijos pavyzdį galima vadinti vienu ryškiausių, nes per šią šalį vyksta daugybė visos Europos, tarp jų – ir Lietuvos, vežėjų sunkvežimių. Tokia tvarka visu smarkumu pasijus ir kitose valstybėse, kuriose jau galioja minėtas kelių rinkliavos principas, kai matuojamas tikslus nuvažiuojamas atstumas.
Tiesa, kol kas dalis aktualių transportininkų maršrutų driekiasi ir valstybėse, kuriose vis dar taikomas mokėjimo už laiką principas. Tarp tokių – Danija, Švedija, Liuksemburgas ar Nyderlandai. Specialistas paaiškina, kad taip susiklostę istoriškai.
„Kitados šios šalys turėjo vieną sistemą. Vežėjai su vienoje valstybėje įsigyta vinjete galėjo važiuoti ir per kitas šalis. Administraciniu požiūriu taip buvo patogiau“, – sako A. Michejenko.
Tačiau, anot pašnekovo, amžinai tai nesitęs.
„Tai yra senos sistemos, vienaip ar kitaip jos taps atgyvenusios, kelių mokesčiai taps svarbesne priemone, suveiks augantis spaudimas labiau apmokestinti taršą, tad pokyčiai turėtų ateiti ir į tas šalis“, – pažymi ekspertas.
Ieško būdų taupyti
Akivaizdu, kad tiek keičiantis rinkliavų principams, tiek vis griežčiau apmokestinant taršą, aktyviai dirbantiems vežėjams dėl tarifo skaičiavimo už nuvažiuojamus kilometrus šie kaštai išaugs. Tad ir taip ieškant būdų, kaip optimizuoti sąnaudas, dar aštresnis bus poreikis ieškoti galimybių papildomai sutaupyti.
Vis daugiau vežėjų domisi moderniomis ryšio ir administracinių sistemų technologijomis, leidžiančiomis didinti veiklos našumą ir mažinti išlaidas, taip pat ieško būdų automatizuoti dalį procesų, kuriuos ilgą laiką atlikdavo darbuotojai. Taip žmogiškuosius išteklius galima nukreipti atlikti kitas funkcijas.
Nemenką dalį administracinių paslaugų naštos padeda perimti ir mobilumo paslaugų platformos. A. Michejenko vienais ryškiausių pavyzdžių vadina procesų agregavimo ir paprastesnio administravimo užtikrinimą.
„Mobilumo paslaugų teikėjas nepakeičia paslaugos. Jis tiesiog daug skirtingų paslaugos šaltinių agreguoja į vieną kontaktinį tašką, kad verslui nebereikėtų bendrauti su daugybe tiekėjų skirtingose šalyse. Taip smarkiai mažinama administracinė našta. Dirbama su daugybe paslaugų tiekėjų, bet visi klausimai sprendžiami su vienu paslaugų administratoriumi – taip ir žymiai greičiau, ir paprasčiau“, – pastebi pašnekovas.
Jo teigimu, dar viena reikšminga detalė daugybėje šalių dirbantiems vežėjams – mokėjimo garantijų užtikrinimas. Tai ypač svarbu mažesniems vežėjams ar veiklą plečiančioms, bet žmogiškuosius išteklius taupančioms bendrovėms. Mokėjimų atidėjimai joms leidžia efektyviai išnaudoti pinigų srautus, o už paslaugas apmokėti gavus vieną sąskaitą.
„Paprastai įmonei sudėtinga ateiti pas, tarkime, Prancūzijos tiekėją, ir prašyti atidėjimo. O „DKV Mobility“ vardas jau savaime reiškia užtikrintumą ir pasitikėjimą abiem pusėms. Ir tai yra didelis veiklos palengvinimas. Darbas su mobilumo paslaugų teikėjais nesumažins rinkliavų tarifų, tačiau visų procesų agregavimas vienoje vietoje, profesionali pagalba sprendžiant problemas, mokėjimų atidėjimas – visa tai leidžia optimizuoti tuos kaštus, kuriuos įmonės gali pačios kontroliuoti“, – paaiškina A. Michejenko.
Nenutrūkstamas procesas
„DKV Mobility“ vadovo Baltijos šalyse žodžiais, tai tik maža dalis būdų, kaip vežėjai gali optimizuoti kaštus. Šis procesas yra nenutrūkstantis ir apima daugybę smulkesnių dalykų: nuo preciziško maršrutų planavimo ir galimybės juos operatyviai koreguoti remiantis realaus laiko informacija transporto priemonei esant kelyje iki nuolatinės kiekvieno vilkiko ir jo vairuotojų darbo analizės. Beje, efektyvius šių procesų valdymo įrankius taip pat suteikia mobilumo paslaugų bendrovės.
„Pavyzdžiui, reikia padaryti vilkiko išlaidų analizę. Tuomet turėčiau gauti skirtingų šalių tiekėjų sąskaitas, tada jas adaptuoti ir įkelti į kokią nors savo vidinę administracinę sistemą, o jau tada nagrinėti.
O naudojantis, pavyzdžiui, DKV sistemomis, interneto svetainėje galima prisijungti prie „Analytics“ analizės įrankio ir vienoje vietoje rasti visą reikalingą informaciją. Nebereikia nieko importuotis, galima iš karto analizuoti visus duomenis. Tokios galimybės ypač aktualios mažesniems rinkos žaidėjams“, – pabrėžia A. Michejenko.
