Kažkada, kažkodėl, kai Vilniaus meru dar buvo Artūras Zuokas, o Lietuva toleravo visokias ten Rusijos „tėvynainių bendrijas”, Vilniuje ėmė dygti Maskvos namai. Kažkodėl ne Londono, ne Dublino, o Maskvos.
Tomas Čyvas
Primintina, kad Valstybės saugumo departamento pareigūnai tada signalizavo apie grėsmes, bet į tai tiek Vilniaus,tiek šalies valdžia mojo rankomis. Girdi, su kaimynais draugauti reikia. Ir kokias problemas sprendžiame šiandien? Ką pasiųsti [askui rusų laivą? Toliau tekstas, iki pat Post Scriptum yra agentūros ELTA.
Seimas svarstys siūlymą paramą valstybės įstaigoms leisti priimti ne tik paslaugomis, bet ir darbais, taip verslui sudarant galimybę sostinėje stovinčius Maskvos namus nugriauti savo lėšomis.
Socialdemokrato Martyno Katelyno siūlomoms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms Seime antradienį po pateikimo pritarė 46 parlamentarai.
Prieš balsavo vienas, „aušrietis“ Raimondas Šukys, susilaikė 16 parlamentarų iš „Nemuno aušros“, demokratų ir socialdemokratų frakcijų.
M. Katelynas teigia, kad Vilniuje esantys Maskvos namai turi būtu nugriauti dėl nacionalinio saugumo priežasčių.
Projekte jis nurodo, kad dabar įstatyme įtvirtintas baigtinis labdaros ir paramos sąrašas – tai yra piniginės lėšos ir bet koks kitas turtas, 1,2 proc. kasmetinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, suteiktos paslaugos.
Visgi nėra nustatyta, jog paramą valstybės įstaigos gali priimti ir darbais.
Idėją keisti įstatymą, kad sostinės Rinktinės ir A. Juozapavičiaus g. sankirtoje esančių Maskvos namų griovimas miesto savivaldybei nieko nekainuotų, nes savo lėšomis tuo užsiimtų atsakingas verslas, kovo viduryje iškėlė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Anot M. Katelyno, pakeitus įstatymą paramos tvarka būtų aiškesnė – pasak politiko, esant neaiškiam reguliavimui, susiklosto skirtinga institucijų praktika.
„Praktikoje dažnu atveju paramos teikėjai norėtų suteikti paramą ne paslaugomis, o būtent darbais. (…) Paramos gavėjai būna linkę tokią paramą priimti, tačiau dėl neaiškaus įstatyminio reglamentavimo atsisako tai padaryti“, – projekte teigė Seimo narys.
Po pateikimo projektui pritarus Seime, jį toliau svarstys komitetai, į posėdžių salę kitam balsavimui jis grįš birželį.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė pranešė trečiadienį su Aplinkos ministerija ketinanti tartis dėl tolimesnių planų.
V. Benkunsko teigimu, į jo kvietimą prisidėti prie pastato griovimo savo lėšomis atsiliepė keletas didelių statybos įmonių, tarp jų – „Naresta“, „Kalvasta“, „Yit Lietuva“, „Gilesta“, „Fegdos grupei“ priklausanti „Tilsta“ ir „Hiltus“.
Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teismo nugriauti Maskvos namus įpareigota dar 2022 m. pabaigoje.
:Ketvirtus metus biurokratai negeba vykdyti teismų sprendimų, o Maskvos namai kaip buvo, taip ir išlieka mūsų miesto gėda. (…) Linkiu ir toliau išlaikyti teisėkūrinį pagreitį, o mes laiko negaištame ir paraleliai ruošiame veiksmų planą”, – pranešime teigia Vilniaus meras.
Ateityje suinteresuotų organizacijų atstovus meras taip pat planuoja kviesti į susitikimą, kuriame bus aptartas galimas paramos skyrimo mechanizmas.
Statybų inspekcija taip pat kvietė statybos sektoriaus įmones neatlygintinai ar už simbolinį atlygį prisidėti prie Maskvos namų griovimo, nors iš pradžių Vilniaus mero iniciatyvą vertino skeptiškai.
Jeigu nepavyktų sudaryti galimybės verslui Maskvos namus nugriauti neatlygintinai, inspekcija turėtų skelbti naują viešąjį konkursą.
Anksčiau balandį Kauno apygardos teismas nusprendė, jog Statybų inspekcijos sprendimas atmesti įmonės „Regina ir Co“ pasiūlymą ankstesniame griovimo konkurse buvo teisėtas.
Kaip skelbė ELTA, Maskvos namų projektą Vilniuje vystyti nuspręsta dar 2004 m.
Šį pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.
Anot sostinės mero, sklypas sostinės centre sankirtoje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.
Red. past. Griaunant Vijūnėlės dvarą problemų buvo mažiau.
