Per dvejus pastaruosius metus smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) lūkesčiai plėtrai reikšmingai pagerėjo. Šiais metais kone pusė (47 proc.) šalyje veikiančių SVV įmonių planuoja veiklos plėtrą, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas verslo įmonių, kuriose dirba iki 250 darbuotojų, tyrimas. Remiantis identiškos apimties prieš dvejus metus atliktu tyrimu, 2023 m. investicijas planavo tik kas trečia SVV įmonė, tai yra 32 proc.
„Nors pastaraisiais metais šalies verslas veikia geopolitinio neapibrėžtumo ir planuojamų verslo ir mokestinės aplinkos pokyčių sąlygomis, visgi tai netrukdo smulkaus ir vidutinio dydžio įmonėms kelti ambicingų plėtros tikslų. Galima daryti prielaidą, kad reikšminga dalis verslų Lietuvoje jaučia vis didesnį pasitikėjimą rinka, kurioje veikia, todėl ketina imtis aktyvesnių veiksmų verslo pozicijų išplėtimui ir jų sustiprinimui“, − sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Gerėjančią verslumo aplinką patvirtina ir Lietuvos verslumo vertinimai tarptautiniame kontekste. 2024 m. Pasaulio verslumo stebėsenos tyrime (angl. Global Entrepreneurship Monitor) Lietuva verslumo indekse iš šeštos pakilo į ketvirtą vietą.
Remiantis SVV tyrimo rezultatais, daugiausiai plėtrą planuoja vidutinio dydžio įmonės (51-249 darbuotojai), kurios veikia statybos ir nekilnojamo turto, transporto, gamybos ir pramonės sektoriuose. Mažiausiai plėtrai nusiteikę – individualios ir mikroįmonės, turinčios iki 4 darbuotojų, o taip pat maitinimo ir apgyvendinimo srityje dirbančios įmonės.
„Tyrimas rodo, kad sumažėjo tokių įmonių dalis, kurios siekia išlaikyti esamą situaciją ir neplanuoja veiklos plėtros. O įmonių, ketinančių imtis veiksmų veiklos apimtims mažinti, per dvejus sumažėjo perpus, nuo 8 proc. iki 4 proc.“, – komentuoja S. Lisauskas.
Kaip pastebi ekspertas, gerėjančius lūkesčius veiklos plėtrai rodo išaugusi įmonių dalis, šiemet planuojanti auginti darbuotojų skaičių, kelti atlyginimus ir didinti naudos programas darbuotojams.
„Reikšmingas darbuotojų skaičiaus didinimas numatomas gamybos ir pramonės srityse veikiančiose įmonėse – tai atlikti ketinančios nurodo 45 proc. šių įmonių. Tuo metu atlyginimus savo darbuotojams aktyviausiai kelti ketina statybų ir nekilnojamo turto srityje dirbančios įmonės, jų dalis siekia 74 proc. šio sektoriaus bendrovių“, − akcentuoja „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas.
Verslą labiausiai slegiančios rizikos
Remiantis atliktu SVV tyrimu, pagrindinės išorinės rizikos, su kuriomis šiuo metu nurodo susiduriančios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, yra auganti konkurencija (73 proc.) ir darbuotojų klaidos (69 proc.).
Vertinant rizikas, dėl kurių verslas nukentėtų labiausiai, SVV įmonės papildomai išskiria išlaidų darbo užmokesčiui augimą, darbuotojų sveikatos ir gerovės iššūkius, darbe naudojamos technikos ir įrangos gedimus, prekių ir paslaugų paklausos mažėjimą – šias rizikų kategorijas nurodė daugiau nei 60 proc. apklaustų įmonių.
Daugiau nei pusė – 53 proc. – verslų įvardija ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo riziką, kuri gali tapti kliūtimi planuojant veiklos plėtrą, rodo tyrimo rezultatai.
„Lietuvos verslo aplinka tampa vis dinamiškesnė ir inovatyvesnė, tačiau kartu tai reiškia ir augančius iššūkius. Verslas turi laviruoti tarp išorinių ir vidinių rizikų – didėjanti konkurencija ir augančios sąnaudos verčia efektyvinti veiklą, tačiau paklausos mažėjimo rizika ir kiti rinkos neapibrėžtumai kelia papildomų iššūkių. Todėl siekiant sumažinti rizikas ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą, reikalingas ne tik racionalus planavimas, bet ir sprendimai, orientuoti į darbuotojų kompetencijų stiprinimą bei procesų optimizavimą“, – teigia S. Lisauskas.
Rizikų valdymo sprendimai: draudimas ir kitos priemonės
Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog sumažėjo investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą, apsaugos darbuotojų samdymą. Kaip pagrindinę rizikos valdymo priemonę net 85 proc. verslų naudoja privalomąjį draudimą.
Pasak S. Lisausko, palyginus su ankstesniais metais, pastebimai daugiau įmonių pradėjo naudoti daugiau nei vieną verslo draudimą bei samdyti teisininkus.
„Įmonės nurodo, kad planuoja naudoti vis daugiau rizikos valdymo priemonių: rinktis daugiau nei vieną draudimą, naudotis naujausiais IT sprendimais, kaupti finansines atsargas nenumatytiems atvejams, samdyti konsultantus, naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis“, – sako S. Lisauskas.
Ekspertas pabrėžia, kad džiugu matyti verslus vis dažniau renkantis įvairiapusį požiūrį į rizikų valdymą ir neapsiribojant vien atsargų kaupimu. Draudimo apsaugos tampa svarbia šios strategijos dalimi, padedančia ne tik sumažinti finansinę naštą netikėtų įvykių atveju, bet ir užtikrinti veiklos stabilumą ir tęstinumą.
2025 m. vasario mėn. „Lietuvos draudimo“ užsakymu „KOG“ rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko smulkaus ir vidutinio verslo įmonių tyrimą apie plėtros planus ir rizikų valdymą. Buvo apklausti daugiau nei 400 profesionalų, dirbančių smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų.
