Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Neturite paskyros? Užsiregistruoti

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Registruotis

Jau turite paskyrą? Prisijungti

1992 m. Barselona: krepšininkų iškovota bronza tapo vertesnė už auksą

  • 2022-08-08
  • Vytautas Krajašas
  • Krepšinis, Lietuva, Sportas

Prieš trisdešimt metų, 1992-ųjų rugpjūčio 8 dieną, Barselonos olimpinių žaidynių vyrų krepšinio mažasis finalas kėlė kraujospūdį turbūt didžiajai daliai Lietuvos. Nacionalinės komandos pergalė prieš buvusią SSSR – Jungtinę komandą ir iškovoti bronzos medaliai sukėlė neapsakomą euforiją, laimės ir pasididžiavimo jausmą, kurį prisiminus ir šiandien suvirpa daugybė širdžių. Ką jau kalbėti apie pačius tiesioginius istorijos dalyvius – šalies rinktinę – „Kitą svajonių komandą“ ir jos vedlį, legendinį trenerį Vladą Garastą, Barselonoje – jau brandų, solidų 60-metį krepšinio specialistą.

Kad patektų į olimpinį turnyrą, ši komanda turėjo nuversti kalnus – po pasaulį pabirę žaidėjai ne tik be diskusijų suvažiavo į rinktinę ir liejo prakaitą prieš atrankos turnyrą. Jauna valstybė jiems duoti praktiškai neturėjo ko, išskyrus moralinį palaikymą. Kitko, taip pat ir būtinų pinigų paieškų, ėmėsi patys sportininkai. Pirmasis NBA žaidęs lietuvis Šarūnas Marčiulionis Amerikoje turėjo įtakingų draugų. Vieni tokių – roko grupė „Grateful Dead“. Jie leido komandos aprangą papuošti savo grupės atributika – batika margintus marškinėlius su žymiuoju „Skullmanu“ sukūrė dailininkas Gregas Speirsas. Laivę mylinčiomis šalimis žavėjęsis menininkas, marškinėliams rinkosi Lietuvos vėliavos spalvas, o aukštai iššokęs į krepšį kamuolį dedantis skeletas simbolizavo įveiktas kliūtis. 450 tūkstančių dolerių – visą pelną pardavus marškinėlius – amerikietis skyrė Lietuvos rinktinei, kad ši galėtų vykti į žaidynes atstovauti savo šaliai.

Lietuvos rinktinė. 

Lietuvos rinktinė.

„Kai reikėjo ruoštis olimpiadai, kiekvienas žaidėjas darė viską. Vasaromis grįžęs namo į Ispaniją treniruodavausi su Malagos komanda, pažinojau jos trenerį Javierą Imbrodą. Jis tapo antru užsieniečiu po Marčiulionio bičiulio amerikiečio Donnie Nelsono, kuris padėjo visomis prasmėmis. Kai Javierui Imbrodai pasiūliau būti vienu iš rinktinės trenerių, jo gimtasis kurortinis Meliljos miestelis sutiko mus remti, skyrė pinigų kelionėms“, – prisiminė bronzinės komandos kapitonas Valdemaras Chomičius. Už tai rinktinė įsipareigojo reklamuoti Melilją, sužaisti draugiškas rungtynes su šio miesto komanda, o jiedu su Rimu Kurtinaičiu po olimpiados padirbėjo šio kurorto sporto stovykloje.

„Politinis gyvenimas pasikeitė labai greitai. Nežinau, ar likus metams dvejiems iki Barselonos kuris bent galėjome pagalvoti, kad ten žaisime už Lietuvą. Visas tas laikas – pasaka. Žaidėme, manau, geriau, negu galėjome. Tos emocijos, noras, reikalas kovoti už Lietuvą – viskas susidėjo“, – įsitikinęs Arvydas Sabonis. Ir jam, ir vieningos kaip kumštis komandos draugams Barselonos bronza prilygo auksui. Visi jautėsi čempionais. Tokiais ir tapo lietuvių bei visą krepšinį ir laisvę mylinčio pasaulio širdyse.

– Treneri, kokius jausmus kelia trisdešimties metų įvykių prisiminimai? Ką jums reiškė atsiradusi galimybė olimpinėse žaidynėse ginti Lietuvos spalvas? – LTOK.lt paklausė Vlado Garasto.

– Prisiminimai labai gražūs, įdomūs, nes komanda buvo labai patriotiškai nusiteikusi. Kaip sakė Sabonis, šitas medalis jiems – brangiausias, nors prieš tai buvo su SSSR rinktine laimėję olimpinį auksą Seule. 1988-aisiais Korėjoje sunku buvo ir pasvajoti, kad jau po ketverių metų žaisime už Lietuvos rinktinę. Beje, niekas tada Barselonoje mūsų per daug nežinojo, net skyrė rusakalbį vertėją – ispaną, mokantį rusiškai. Po dienos mūsų žaidėjai jį likvidavo – atsisakėme paslaugų, nes Chomičius su Saboniu žaidė Ispanijoje ir laisvai kalbėjo ispaniškai. Be to, ir treneriai mokėjo kalbas.

V. Garastas (antras iš dešinės). Valdo Malinausko nuotr. 

V. Garastas (antras iš dešinės). Valdo Malinausko nuotr.

– Rinktinėje kaip niekad dirbo įvairiatautis kolektyvas – jūs su šviesaus atminimo Raimundu Sargūnu, taip pat jau anapilin išėjęs ispanas Javieras Imbroda ir amerikietis Donnas Nelsonas jaunesnysis iš NBA, „Golden State Warriors“. Kaip suderėjo skirtingos kartos ir mokyklos?

– Mes labai gerai sutarėme. Tokiais atvejais svarbiausias dalykas – pasiskirstyti pareigomis. Rungtynėms vadovavau aš, prieš kiekvieną treniruotę – susirinkimas, kur pakalbėdavau, paskui kreipdavausi į kolegas: „Ką galite patarti jūs?“ Treniruotėse pirmą valandą dirbdavome su Sargūnu. Tai – apšilimas, technikos, greito puolimo tobulinimas. Antrą dalį, skirtą taktikai, palikdavome užsieniečiams. Visi buvome patenkinti, jautėmės svarbūs ir lygūs.

– Valstybė tuo metu nelabai ką galėjo pasiūlyti, pasirengimo sąlygos, švelniai tariant, skyrėsi nuo šiandieninių.

– Buvome biedni, tuo laiku mūsų pinigai buvo Vagnoriaus „žvėreliai“. Su jais ne kažką užsienyje nuveiksi. Ruoštis atrankos turnyrui pradėjome Druskininkuose, gyvenome sanatorijoje, kur žmonės poilsiaudavo ir taisydavo sveikatą po ligų. Valgydavome tą patį, ką ir tie ligoniai, tad vyrai iš valgyklos eidavo į kavines dar pavalgyti už savo pinigus. Sanatorijos maisto jiems būdavo per maža – juk po keturias penkias valandas fizinio krūvio gaudavo. Treniruodavomės mokyklos salėje su labai keistomis krepšių lentomis. Sabonis sakė, kad tokių niekur pasaulyje nebuvo matęs: metė kamuolį – stiklas įdubo. Paskui nupirkome ir padovanojome naujas geras lentas tai salei. Šiaip vieta pasiruošimui buvo gera, mokyklos direktorius – puikus, sportą palaikęs žmogus, aplink gamta – graži. Sportavome ir lauke, reikėjo fizinio pasirengimo. Tik maistas ir salė – skurdoki.

Kita vertus, ir pačiose žaidynėse Barselonoje visko patyrėme. Keturiasdešimt laipsnių, valandą vežė autobusu į treniruotės vietą, o ten – jokio kondicionieriaus, karštis toks, kad po valandos nebegalėjome nieko daryti – prakaito pribėgo žaidėjams į batus tiek, kad reikėjo išpilti. Nutraukėm treniruotė – pilnais skysčio batais nepribėgiosi. Bet vyrai buvo užsigrūdinę, praėję ugnį ir vandenį, labai geras kolektyvas, užtat viską ir atlaikėme.

Lietuva žaidynių atidarymo ceremonijoje (Valdo Malinausko nuotr.) 

Lietuva žaidynių atidarymo ceremonijoje (Valdo Malinausko nuotr.)

– Prieš Barseloną atlaikėte ir sunkų atrankos turnyrą Ispanijoje, kur šlavėte varžovus. Vadinasi, sugebėjote pasiruošti ir ne idealiomis sąlygomis?

– Prieš atranką turėjome kelias kontrolines rungtynes, vienas svarbesnių turnyrų – „Akropolio taurė“ Atėnuose, kur sužaidėme su Italija, Prancūzija ir Graikija, žaidėme dvejas rungtynes Ibisoje, keliavome į Meliją, miestą, kurio meras – Imbrodos draugas, skyrė mums, vargšams, pinigų, o rinktinė ten sužaidė dvejas rungtynes. Mūsų atrankos į olimpiadą pogrupio turnyras prasidėjo Ispanijoje, Badachose, prie Portugalijos sienos. Žaidėme su Olandija, Didžiąja Britanija, Vengrija, Estija ir Jungtine komanda – buvusia SSSR. Gerai atsimenu: birželio 29-ąją prasidėjo finalinis turnyras Saragosoje, ten laimėjome prieš Kroatiją, Izraelį, Vokietiją, Čekoslovakiją, Slovėniją ir Italiją. Įsivaizduojate – iki olimpinių žaidynių aplošėme vienuolika šalių. Tada jau patekome į Barseloną…

– Į tą jau minėtą keturiasdešimties laipsnių karštį.

– Taip. Visa rinktinė gyvenome trijuose kambariuose be kondicionierių. Olimpiniame kaimelyje mums skirtas pastatas buvo prie pat autotransporto įmonės. Būdavo, pastovi po šaltu dušu, atsivėsini, guliesi kokią antrą nakties, kol užmiegi – trys, o ta įmonė pradėdavo darbą šeštą ryto: pakeldavo įvažiavimo užtvarą ir imdavo kaukti sirenos. Ir taip kankino dvi savaites. Bet ką darysi? Visa kita – aptarnavimas, maistas buvo puikūs. Valgyk 24 valandas per parą ko tik širdis geidžia. Mes dar pamaitindavome ir Lietuvos korespondentus – išnešdavome ir jiems, alkaniems, ko nors pavalgyti. Reikia padėti ir kitiems. Stengdavomės, kad niekas nepamatytų, nes nelabai gražiai būtume atrodę (šypsosi). O mums nieko nestigo. Visiems įspūdį darė margi komandos marškinėliai su užrašu „Better dead than red“ – „Geriau miręs nei raudonas“. Jie buvo labai populiarūs, sako, viso juos įsigijo net milijonas žmonių. Buvome užpykę ant „Adidas“ kompanijos, kad atsiuntė mums žieminius treningus – kuo mus laiko? Bet karštyje nei žieminių, nei kitokių treningų nepasigedome.

Atvažiavome žaisti ir laimėti, tą ir darėme. Kinija, Venesuela, Puerto Rikas, Australija – įveiktos, bet pralošėme Jungtinei komandai. Nežinau, kas tada nutiko, juk prieš juos Badachosoje laimėjome daugiau nei 30 taškų. Tiesiog tą dieną nėjo viskas. Ketvirtfinalyje gavome Braziliją – laimėjome, o pusfinalyje susidūrėme su „Svajonių komanda“ – NBA rinktine. Pasitarėme: nėra jokių prošvaisčių laimėti, paleiskime viską ir ruoškimės finalui, kovokim dėl prizinės vietos. Nuo tos „Dream Team“ gavome stambiai (76:127), po to kartu nusifotografavome. Turiu pripažinti, su mumis jie elgėsi labai maloniai ir pagarbiai. Po olimpiados peržiūrėjau statistiką – amerikiečiai per rungtynes vidutiniškai pelnydavo 117 taškų, o mes – antri – po 94 per mačą. Kai jau laimėjome bronzą, nugalėję tą pačią Jungtinę komandą, buvo didelis džiaugsmas. Su visomis atrankomis buvome laimėję 17 rungtynių iš 19. Sakyčiau, nerealus rezultatas, kraudavome visiems po šimtą taškų… Svarbiausia, olimpinėje Barselonoje aštuonis kartus skambėjo Lietuvos himnas ir tiek pat kartų kilo trispalvė – sužaidėme ten aštuonerias rungtynes. Tai buvo didelė reklama mūsų šaliai.

– Kaip jautėtės tuo momentu, kai tapo aišku, kad medaliai – jūsų, kad jau rezultato Jungtinė komanda nebeišlygins. Kaip neiššoko širdis, kai švieslentėje degė 82:78 Lietuvos naudai?

– Laikė ta širdis tada, bet paskui – sugedo. Gadinau ją, dėl to dabar gyvenu su stimuliatoriumi. Įtampa darbe būdavo tokia, kad sėdžiu, o pulsas toks lyg bėgčiau. Laimėjus Barselonoje medalius džiaugsmas buvo nesuvokiamas. Tie vyrai mokėjo ir kovoti, ir švęsti. Jie buvo tikrų tikriausia „Svajonių komanda“. Visi suvažiavo iš užsienio į tokias sąlygas, dirbo nieko neklausdami ir nenorėdami grąžos. Nuostabūs žmonės.

Pergalės džiaugsmas (Valdo Malinausko nuotr.) 

Pergalės džiaugsmas (Valdo Malinausko nuotr.)

– Kas labiausiai motyvavo, vedė komandą pirmyn?

– Vyrai buvo labai užsigrūdinę ir čempioniško charakterio. Rinktinėje daug žmonių buvo iš Kauno „Žalgirio“, su kuriais kartu ėjome ilgą sunkų kelią. Dabar man kelią juoką krepšininkų skundai, kad sunku buvo privačiu lėktuvu suskraidyti ir žaisti dvejas rungtynes per savaitę. Būdavo, sužaidžiame SSSR čempionato finalines rungtynes, rytą anksti keliamės, važiuojam į Vilnių, traukinys į Maskvą, iš ten – lėktuvu į Paryžių, paskui dešimt valandų traukiniu iki Grenoblio žaisti su „Barselona“ dėl Europos taurės. Dabartiniai žaidėjai – kitaip užaugę, to nebeištvertų. Anos komandos stiprybei ir patriotizmui nebuvo lygių.

Bronzinė Barselonos olimpinių žaidynių komanda:

Lietuvos krepšininkai, išsibarstę po įvairių šalių ir žemynų lygas, į bendrą stovyklą susirinko 1992 m. gegužės viduryje. Iki atrankos turnyro buvo likęs vos mėnuo. Arvydas Sabonis atvyko iš Valjadolido „Forum“ (Ispanija), Šarūnas Marčiulionis – iš NBA klubo „Golden State Warriors“, Rimas Kurtinaitis ir Sergejus Jovaiša – iš Hageno (Vokietija), Valdemaras Chomičius – iš Belgijos „Trane castors Braine“, Gintaras Krapikas – iš Izerlono TuS (Vokietija), Romanas Brazdauskis – iš Adelaidės „West“ (Australija), Arūnas Visockas – iš Vroclavo ASPRO, Artūras Karnišovas – iš Seton Hallo universiteto JAV, Darius Dimavičius – iš Previdzos „Banik“ (Slovakija). Iš Lietuvos klubų į rinktinę pateko Gintaras Einikis (Kauno „Žalgiris“) ir Alvydas Pazdrazdis (Vilniaus „Statyba“).

Rinktinės vairas buvo patikėtas tuo metu Previzos „Banik“ dirbusiam Vladui Garastui, o jo asistentais tapo Raimundas Sargūnas iš Penevėžio, Donnas Nelsonas jaunesnysis iš „Golden State Warriors“ ir ispanas Javieras Imbroda iš Malagos klubo.

Krepšininkai ir valstybės vadovas

Besirengiant žaidynėms per draugiškas rungtynes Valdemaras Chomičius parkrito ant varžovo bato ir susilaužę šonkaulį. Bet aikštėje lakstė, tarsi nieko neskaudėtų. Prieš dešimt metų režisieriaus Mariaus Markevičiaus sukurtame filme „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“) yra epizodas, kaip per lemiamas rungtynes dėl medalio su Jungtine komanda lietuvių kapitono kakta pasrūva krauju: „Po krepšiu kovojant dėl kamuolio rusas alkūne man vožė ir prakirto kaktą – šešių siūlių prireikė. Laikiau ranka užspaudęs, atleidau – čiurkšlė pliūptelėjo. Po rungtynių paguldė mane ant stalo, laukiau daktarų, kažkas apklojo Lietuvos vėliava. Aplankyti manęs užsuko Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis: „Ar labai skauda?“ Atsakau: „Nieko nejaučiu.“ Iš tikrųjų nejutau jokio skausmo nuo emocijų. Tada jis: „Nepergyvenk, už Lietuvą kraują lieji.“

V. Landsbergis Barselonoje (Valdo Malinausko nuotr.). 

V. Landsbergis Barselonoje (Valdo Malinausko nuotr.).

Epizodą su tuo pačiu politiku įsiminė ir Rimas Kurtinaitis: „Kadangi dėl medalio žaidėme su rusais, tos rungtynės turėjo ir politinę svarbą. Dopingo kontrolėje buvome su kažkuriuo rusų komandoje žaidžiančiu latviu – Miglinieku ar Vėtra. Priėjo Vytautas Landsbergis. Sakau: „Štai čia – latvis, žaidžia už Jungtinę komandą.“ O jis man lietuviškai: „Paklausk, kodėl žaidžia už rusus?“ Klausiu rusiškai, tas atsako, jog taip šįkart išėjo, latviai olimpiadoje nedalyvauja. Landsbergis į jo žodžius nereaguoja. Laukia vertimo. Tada vėl sako lietuviškai: „Tai paaiškink jam, kad yra neteisus. Mes – lietuviai ir latviai – privalome žaisti tik už savo šalį.“ Išverčiau. Tame pokalbyje buvo tiek išdidumo, ambicijų.“ Krepšininkų pokalbiai su tuomet svarbiausiu valstybės žmogumi į filmą nepateko, bet į atmintį giliai įsirėžė.

LTOK

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

NATO nori laimėti?

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

Teismui perduota byla, kurioje vyras kaltinamas Kaune esančiame bute susprogdinęs granatą

Kauno rajone bus tiesiamas 4 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas

Drobiazko advokatė: KT nutarimu teisminis ginčas nesibaigė

Raudondvario plente esančioje teritorijoje Kaune išsiliejo gyvsidabris

Ar Kaunas pagaliau turės dalyvaujamąjį biudžetą?

Pagerbti Kauno rajono mokytojai

Ruginienė sako, kad būtina tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą: man nepatinka, kad ne visur girdime sirenas

Kauno valstybiniame lėlių teatre – ekologinė pasaka „Šiltnamis“: ar draugystė gali išgelbėti gamtą?

VSAT: dėl balionais gabenamos kontrabandos per operacijas sulaikyti 6 įtariamieji

„Eksporto kodas 2025“ Kaune: kaip Lietuvos verslui atsiverti pasaulio rinkoms

Robertas Kaunas: buvusio ministro S. Kairio įsakymas dėl nemokamų bilietų politikams primena sovietinius laikus

Ar teisus prezidentas, vetavęs vagims naudingas pataisas?

Stasys Buškevičius. Paauglių nusikalstamumas – atsakomybės nebuvimo pasekmė

Baudžiamojoje byloje nuteistas Gražulis: kreipsiuosi į Trumpą

Gyventojų evakavimo pratybos vyksta be trikdžių

„Išlįsk iš ekrano“ – atvira diskusija Kaune apie tai, kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą

Budraitis perrinktas Nacionalinio dramos teatro vadovu

Teismas skelbs nuosprendį LGBTQ asmenų niekinimu kaltinamam europarlamentarui Gražuliui

PSO: pasaulyje mažėja rūkalių skaičius

Jonas Narsutis. Europos pramonės kryžkelė

Žemaitaitis turi kandidatą į kultūros ministrus: tai yra ne partijos žmogus

Vilniuje įvyko pirmasis „Žygis už gyvybę“: dalyviai ragino atkreipti dėmesį į gyvybės apsaugą ir žmogaus orumą

Žemaitaičio retorika kultūrininkų atžvilgiu nesikeičia: jie vakar rėkė, cypė, klykė, baubė

Atvirų durų diena Kaune: verslininkai kviečiami pažinti Rūmų bendruomenę

Nobelio medicinos premija už imuninės sistemos tyrimus skirta trims mokslininkams

Policija ir VSAT: apie surastus meteorologinius oro balionus informacijos neturime

Žiniasklaida: bankrutuoja dar vienas restoranas. „Piano Piano” žlugimas

„Sustiprink mūsų tikėjimą!” (Lk 17, 5), 27 eilinis metų sekmadienis

Siūlo palikti galimybę pacientams primokėti už nemedicinines paslaugas

Vyks įspėjamasis kultūros bendruomenės streikas: tikslas – atskirti ministeriją nuo „Nemuno aušros“

Ginče dėl Kauno Čiurlionio koncertų rūmų „Infes“ neturės atlyginti 10 mln. eurų žalos savivaldybei

Stasys Buškevičius. Darbo rinkos ateitis: kaip išsaugoti žmones, o ne tik darbo vietas

Mokytojų diena: už skaičių – žmonės

„Žalgiris” nukovė ir Eurolygos čempionus

Savivaldybės: kitąmet šildymo išlaidų kompensacijoms gali trūkti apie 60 mln. eurų

Prezidentas pasirašė dekretą dėl Adomavičiaus atsistatydinimo

Premjerė: kultūros ministras turi priimti sprendimą palikti pareigas

Dėl asfaltavimo darbų trumpam uždaroma dalis Birželio 23-iosios ir Partizanų gatvių sankirtos

Teismas pradėjo nagrinėti Rupšio dantų implantų bylą: buvęs kariuomenės vadas kaltės nepripažįsta

Kuriasi disleksijos sutrikimą turinčiuosius atstovaujanti asociacija

Du neteisėtai disponavę kvaišalais kauniečiai siunčiami už grotų

Senamiestyje – darbymetis: Rotušės aikštėje iki lapkričio vidurio uždaromas eismas transportui

Dar vienas gaisras Laisvės alėjoje: degė šiukšlės

Kauno ligoninėje mirė susižalojęs vyras

„Žalgiris” įspūdingai pradėjo Eurolygos sezoną

IN MEMORIAM aktorei Milei Šablauskaitei

Nuteistas kelyje Kaunas-Vilnius policininką pražudęs vairuotojas

VSAT: dėl pažeidėją galimai nužudžiusio pareigūno pasisakys teismas

Kremliaus karo ekonomika skurdina Rusijos regionus

Ruginienė: derybinė grupė ieškos sprendimų dėl „aušriečiams“ atitekusios Kultūros ministerijos

Jonavos meras neatvyko į Lobovo bylos posėdį, politikui gresia atvesdinimas

Mokėsi užsieniečių integracijos ypatumų

Tyrimas: draudimas moksleiviams vakarais naudotis išmaniaisiais telefonais gerina miegą ir pasiekimus mokykloje

Siūloma sujungti Nacionalinę sporto agentūrą ir Nacionalinę sporto tarybą: pirmininką skirtų Vyriausybė

Kodėl dalis dešiniųjų pažiūrų visuomenininkų ir žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja galintys valdyti visuomenės nuomonę?

Kaune neblaivus vyras pripurškė dujų apsaugos darbuotojui į veidą

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atsisako prezidento globos

Kodėl pastolių nuoma tampa išmintingu pasirinkimu?

Lietuvos muziejų asociacija jungiasi prie streikuojančios kultūros bendruomenės

Kaišiadorietiškos linksmybės – pinigingos?

Kauniečiams duris atverė naujas Šilainių baseinas

Spalio mėnesį Kauno senjorų lauks kava ir įdomūs pokalbiai

Pasieniečiai dėl suklastotų dokumentų į Lietuvą neįleido 7 Rusijos piliečių

Sulaikytas galimai prieš moterį smurtavęs Karo policijos pareigūnas

Laisvės alėjoje, kaip įtariama, padegta kavinė

„Ikea“ padegimu kaltinamam jaunuoliui siūloma skirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis

Šakalienė tikisi, kad per artimiausias savaites Seimą pasieks projektai dėl naujo poligono

Trapecinė stogo skarda

Kokia sienų spalva 2025 metais dominuoja Lietuvos interjeruose?

Rūšinė arbata ir kombučia tiesiai iš ūkių

Kam reikalingas renginių organizavimas? Privalumai ir praktika

Lietuvos tenise tęsiasi graži tradicija – Rožinio kaspino turnyras

2025-10-14

Pirmasis „Performanso meno savaitgalis“ Kaune suburs ryškius užsienio ir Lietuvos menininkus

2025-10-14

Visvaldas Matijošaitis: „Buvęs kultūros ministras nevengdavo darbo metu ir ant sofos pamiegoti”

2025-10-14

Į Lietuvą neįleistas suklastotus automobilio dokumentus turėjęs baltarusis

2025-10-14

EK svarsto griežtinti tabako gaminių pardavimą ir vartojimą

2025-10-13

Lietuviškas „X-Wing“ Ukrainoje: greitai įsijungs į kovą prieš rusų okupantus

2025-10-13

Užimtumo tarnyba apžvelgė atlyginimų raidą: ryškėja nauji lyderiai

2025-10-13

Miego svarba: penktadalis sunkių eismo įvykių – dėl mieguistumo ir nekokybiško poilsio

2025-10-13
Stanislovas Buškevičius

Stanislovas Buškevičius: nepasiduokime iš Europos ateinančiai antisemitizmo bangai

2025-10-13

NATO nori laimėti?

2025-10-13

Kauno rajone užsiliepsnojus pastatui, iš jo evakuotas 21 žmogus

2025-10-13

Policija: po futbolo rungtynių Kaune viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta

2025-10-13

Donatas Latkauskas. Kamščiuose dūstantis Kaunas – ką daryti?

2025-10-12

Tūkstančiai žmonių minėjo Pasaulinę psichikos sveikatos dieną

2025-10-12

„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave” (Lk 17, 19) 28 eilinis sekmadienis

2025-10-12

Rusijos provokacijos: „žalieji žmogeliukai“ Estijos pasienyje

2025-10-12

Už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Manovas savo skundo nagrinėjime nepasirodė

2025-10-11

Kitą savaitę Ruginienė pradės konsultacijas dėl kultūros ministro: mano, kad tinkamiausia būtų Aleknavičienė

2025-10-11

Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

2025-10-11

Premjerės patarėjas smerkia Žemaitaičio pareiškimus apie Gelūną: žada vertinti ir pasisakymus, ir padėtį koalicijoje

2025-10-10

Patogus apsipirkimas iš namų: ką verta rinktis internetinėse parduotuvėse?

2025-10-10

Piniginiai panašumai tarp Lietuvos ir Rusijos (Video)

2025-10-10

PSO: trečdalį Europos gydytojų ir slaugytojų kamuoja depresija

2025-10-10

ES priimtos naujos taisyklės dėl mokamos politinės reklamos

2025-10-10

Angelų kūrėja Giedrė Slavinskienė: „Mano žmogeliukai ne visada gimsta su sparnais“

2025-10-10

Kaune atidaryta didžiausia Lietuvoje ekstremalaus bėgimo su kliūtimis trasa

2025-10-10

Žvilgsnis į Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodą „Birutės vardu šventą ugnį nešu”

2025-10-10

Akriliniai dažai, jų savybės ir panaudojimo sritys

2025-10-10

Kaune dviratininkas atsitrenkė į policininko automobilį

2025-10-10

Migracijos departamento vadovu konkursu susidomėjo apie 10 pretendentų

2025-10-10

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Kauniečiams kasdienės naujienos