Mažinant skurdą Lietuvoje būtina atsisakyti vienkartinių išmokų politikos ir pereiti prie ilgalaikių bei tvarių sprendimų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Komentuodama ketvirtadienį statistikų paskelbtus skurdo rodiklius šalyje ministrė sakė, jog jiems įtakos turėjo 2020 metais, koronaviruso pandemijos metu, gyventojams mokėtos vienkartinės išmokos, kurios davė trumpalaikį efektą.
„Skurdo rodikliai atspindi 2020 metus, kai statistiką galėjo lemti vienkartinės išmokos, ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai nėra tvarūs, nors trumpalaikėje perspektyvoje gali būti paveikūs. Turime rinktis tvarias ir perspektyvesnes priemones, 2020 metais prie tokių ir perėjome, kurie 2021 metų rodikliuose gal ir neatsispindės, bet vėliau duos efektą“, – žurnalistams sakė M. Navickienė.
„Turime pereiti nuo vienkartinių išmokų adatos, tokios priklausomybės, bet investuoti į priemones, kurios nuolat didintų pajamas ir mažintų skurdo problemą“, – pridūrė ji.
Prezidento vyriausioji patarėja prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė komentare BNS teigė, kad vienkartinės išmokos prisidėjo prie efektyvios skurdo mažinimo politikos.
Kalbėdama, kokių priemonių skurdui mažinti ministerija imasi ir kokius šalies gyventojus jos labiausiai palies, M. Navickienė pabrėžė pensijų indeksavimą, kuris turėtų didinti pensininkų pajamas.
„2021 metais ir ėmėmės spartesnio pensijų indeksavimo, buvo priimti pensijų socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, kurie užtikrintų tvaresnį ir spartesnį pensijų didėjimą. Nuo šių metų jos vidutiniškai didėjo 50 eurų, socialinio draudimo pensijos papildomai indeksuojamos ir nuo vasaros didės dar 20 eurų. Tas procesas turi vykti nuosekliai ir generuos didesnes pajamas nuo kitų metų“, – sakė ministrė.
Ji teigė sutinkanti, kad priimti sprendimai artimiausiu metu neatsispindės statistiniuose rodikliuose, tačiau jie užtikrins realų ir nuolatinį pajamų didėjimą.
„Kitais metais santykinio skurdo rodikliai dar nepagerės, bet sprendimams pamatus esame padėję tvarius ir jie pasimatys, o svarbiausia, kad jie pasijaus žmonėms, kad pajamos kyla nuolatos, o ne tada, kai kažkam norisi. Tai yra pagrindinis tikslas, kurio norėčiau laikytis, o rodikliuose tai atsispindės vėliau“, – kalbėjo M. Navickienė.
Jos teigimu, priemonių skurdžiausių gyventojų pajamų didinimui ir skurdo mažinimui yra daug ir įvairių, tačiau tai neturėtų būti „numetama“ vienkartinė išmoka.
„Tikslas yra, kad žmonės išbristų iš skurdo rizikos, iš mažų pajamų spąstų, iš pajamų nelygybės, ypatingai iš absoliutaus skurdo rizikos. Priemonių reikia įvairių ir daug, reikia tvarių rodiklių ir nemaskuoti rodiklių trumpalaikėje perspektyvoje numetant vieną ar kitą vienkartinę išmoką“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad skurdo rizikos lygis šalyje 2021 metais siekė 20 proc., žemiau šios ribos pernai gyveno apie 560 tūkst. gyventojų.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 483 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 eurų – keturių asmenų, iš kurių du yra mažamečiai vaikai, šeimai.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos, kuria buvo laikoma 260 eurų per mėnesį gyventojui ir 546 eurai šeimai, pernai Lietuvoje gyveno 3,9 proc. visų šalies gyventojų – apie 110 tūkst. žmonių.
Autorius Valdas Pryšmantas
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius