2021 10 01
Šiandien į 8-ąją tarptautinę finansų rinkų konferenciją „Kapitalo rinkų plėtra Baltijos šalyse“, kurią organizavo Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Europos Audito Rūmai ir Lietuvos bankų asociacija, susirinko daugiau nei 200 tarptautinių ir Lietuvos finansų ir ekonomikos srities ekspertų ir sprendimus priimančių asmenų.
Lietuvos Respublikos finansų ministrė G. Skaistė pareiškė, kad Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė Susitarimo memorandumą ir susitarė sukurti Baltijos šalių bendrą kapitalo rinką, kurios tikslas – stiprinti kapitalo rinkų regioninę integraciją, didinti Baltijos šalių matomumą užsienio investuotojams ir didinti MVĮ galimybes naudotis įvairesnėmis finansavimo galimybėmis.
„Tvarus verslo finansavimas yra Vyriausybės plano dalis, todėl numatome daug priemonių: finansų technologijų (Fintech) sektoriaus augimo ir brandos užtikrinimą, mokesčių sistemos peržiūrą, taip pat aptariama galimybė pristatyti Investicijų taupymo sąskaitos modelį, valstybės įmonių įtraukimą į vertybinių popierių biržą, Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimą į vieną stiprią įstaigą. Šiuo metu esame aktyviai įsitraukę į keletą Baltijos šalių iniciatyvų: Baltijos kapitalo rinkų plėtros akceleravimo fondo, vieningos padengtų obligacijų reguliavimo sistemos Baltijos šalyse ir trijų Baltijos valstybių, kaip vieno regiono, reitingavimo tarptautiniuose indeksuose”, – sakė Lietuvos Respublikos finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Europos Audito Rūmų narys R. Šadžius pažymėjo, kad norint sukurti veiksmingas ES ir Baltijos šalių kapitalo rinkas, reikalingos sparčios reformos, o nauda mažmeniniams investuotojams, įmonėms ir finansų sektoriui bus verta pastangų. Jis palankiai įvertino Baltijos šalių iniciatyvą išjudinti kapitalo rinkas.
„Kad būtų pasiekta reali pažanga Kapitalo rinkų sąjungos srityje, būtina siekti politinės valios judėti į priekį. Darome išvadą, kad netrukus ES turėtų aktyviai remti valstybes nares teikdama techninę pagalbą ir pasiūlymus, kuriais būtų grindžiamas jos veiksmų planas. Valstybės narės turėtų stiprinti regionines iniciatyvas, remti Komisijos pastangas Europos lygmeniu ir gerinti MVĮ bei visuomenės finansinį raštingumą. Ir toliau prisidėsime prie vykstančių diskusijų rengdami ataskaitą dėl bendrosios investicinių fondų rinkos, kuri pasirodys 2022 m. pradžioje”, – sakė Europos Audito Rūmų narys Rimantas Šadžius.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas pareiškė, kad žaliojo kapitalo rinkų plėtra yra natūralus žingsnis, kalbant apie ES Kapitalo rinkų sąjungos raidą.
„Kapitalo rinkos atliepia norinčiųjų pasiskolinti bei investuoti interesus ir leidžia paskirstyti išteklius, kuriant sveiką šalies ir globalią ekonomiką. Suteikiamas finansavimas daro įvairialypę įtaką žmonių gyvenimui: nuo galimybės kurti verslą iki jau turimos įmonės plėtros bei investavimo galimybių norintiems planuoti savo ateitį. Atsižvelgiant į naujausias tendencijas, žaliųjų kapitalo rinkų plėtra yra natūralus ES kapitalo rinkų sąjungos raidos žingsnis. Bankai, šiuo metu išgyvenantys žaliąją transformaciją, ir kapitalo rinkos, kaip dvi finansų sistemos sritys, yra tandemas, o ne konkuruojančios alternatyvos. Vienos iš jų plėtra daro teigiamą poveikį kitai, ypač turint galvoje sekiuritizaciją, arba pakeitimą vertybiniais popieriais, kaip natūralią jungtį“, − teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Tarptautinė finansų rinkų konferencija – tai kasmetinis renginys, kuriame verslo ekspertai, sprendimus priimantys asmenys iš Lietuvos ir užsienio dalijasi idėjomis apie naujausias finansų rinkų tendencijas. Politikos formuotojai ir ekspertai aptarė viešojo sektoriaus vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas ekonomikos atsigavimui ir skatinant kapitalo rinkas. Konferencijoje aptarti aktualiausi Baltijos šalių kapitalo rinkų klausimai ir tendencijos. Atsižvelgiant į būtiną ekonomikos atsigavimą ir demografinius pokyčius ES, diskusijose daugiausia dėmesio skirta įmonių galimybėms gauti finansavimą po pandemijos ir mažmeninių investuotojų dalyvavimui kapitalo rinkose.
