2021 06 16
Lisabonoje (Portugalija) vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime diskutuota apie maisto sistemas, inovacijas, gamtinių išteklių valdymą bei bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) ateitį. Taip pat aptarta derybų dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) eiga.
Maisto gamyba – vienas svarbiausių BŽŪP uždavinių
Neformalų ministrų susitikimą savo šalyje surengė šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija. Susitikime apsikeista nuomonėmis dėl maisto gamybos aktualijų akcentuojant tvarumą. Diskutuota inovacijų taikymo bei tausaus išteklių naudojimo temomis.
Ministrų diskusijoje akcentuota apsirūpinimo saugiu, sveiku ir įperkamu maistu svarba, būtinybė skatinti tvarias, kylantiems iššūkiams atsparias maisto sistemas. Šį poreikį aiškiai parodė ir COVID-19 pandemijos metu išmoktos pamokos, Žaliasis kursas bei didėjantys visuomenės lūkesčiai.
Tausus gamtos išteklių valdymas – vienas svarbiausių apsirūpinimo maistu aspektų. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžia, kad kiekviena ES šalis narė turi skirtingus gamtos išteklius ir jų kokybę, todėl ir sprendimai turi atitikti kiekvieno regiono specifiką bei poreikius.
„Palaikome tvaraus gamtos išteklių valdymo modelį, kuris leistų kurti atsparias, saugias ir sąžiningas maisto sistemas bei pateisintų vartotojų lūkesčius maitintis kokybišku, saugiu bei įperkamu maistu“, – teigė ministras.
BŽŪP – laikas senka
Ministrai pasinaudojo galimybe aptarti ir visiems bene labiausiai rūpimą temą – tarpinstitucines derybas dėl BŽŪP ateities. ES Tarybai pirmininkaujanti Portugalija laikosi savo tikslo – politinį susitarimą dėl BŽŪP reformos pasiekti iki birželio pabaigos. Laikas senka, o likusių nesutarimų dėl kertinių reformos klausimų dar yra, tad susitelkimas ir kompromisas itin svarbus visiems derybų dalyviams. Portugalija buvo raginama kuo efektyviau išnaudoti likusį laiką, į derybas aktyviai įtraukti ir ministrus.
Tinkamai išnaudoti likusį pirmininkavimo laiką, kiek galima anksčiau dalytis informacija net ir apie tarpinius susitarimus, kad būtų galima tinkamai viską įvertinti, ragino ir ministras K. Navickas. Tai svarbu, siekiant išvengti neapgalvotų sprendimų, galimų klaidų būsimos BŽŪP įgyvendinime.
Bendrosios žuvininkystės politikos iššūkiams spęsti – vieninga ES pozicija
Ministrai apsikeitė nuomonėmis dėl BŽP įgyvendinimo. BŽP reformuota ir pradėta įgyvendinti 2013 metais, jos veikimo peržiūra ir įvertinimas numatytas kitąmet.
Kęstutis Navickas susitikime teigė, kad siekiant žuvininkystės išteklių tvarumo reikia nepamiršti žvejų. „ES žvejai svariai prisideda prie tausumo tikslų, įgyvendindami BŽP politikos priemones ir reikalavimus. Turime vertinti žvejybos sektoriaus dedamas pastangas ištekliams atkurti“, – teigė ministras.
Pasak jo, trūksta ir holistinio požiūrio į atskirų jūrų baseinų valdymą. Vien tik žvejybos kvotų mažinimas negali išspręsti visų problemų, nes žvejybos poveikis nėra vienintelė prastos išteklių būklės priežastis. Todėl reikia daugiau ryžto ir bendrų pastangų spręsti kitus veiksnius, neigiamai veikiančius išteklius ir ekosistemas.
Ministras palietė ir kitą svarbią BŽP sritį – akvakultūrą, kurios vaidmuo reikšmingas siekiant „Žaliojo kurso“ ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų, o ypač apsirūpinimo tvariu, mažesnį anglies dvideginio pėdsaką paliekančiu maistu.
„Palaikome ES pastangas skatinti tvarią akvakultūros plėtrą. Norėtume matyti daugiau realių paskatų, taip pat ir finansinių, didinti auginamos žuvies produkcijos įvairovę,“ – mano ministras K. Navickas.