Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlė jau daugiau kaip 100 metų neveikia kaip maldos namai, o dabar prikeliama visuomenės poreikiams.
Mano vaikystė prabėgo prie šios bažnyčios, čia su dalgiu žolę pjoviau, tad šios vietos man labai brangios. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad mano gimtasis Zapyškis bus dar patrauklesnis ne tik vietos gyventojams, turistams, bet ir daugeliui Lietuvos žmonių. Reikia tik padėkoti Vilkaviškio vyskupijai ir Kauno rajono savivaldybei, jos merui Valerijui Makūnui už iniciatyvą imtis šių darbų.
Teko matyti Gintaro Prikockio surinktą įdomią istorinę medžiagą ir esu įsitikinęs, kad šis architektas puikiai susipažinęs su Zapyškio ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istorija.
Atlikti archeologiniai tyrimai, restauratorių pastangomis sutvarkytas bažnyčios vidus, ant stogo iškelti tikinčiųjų širdims šventi kryžiai.
O visas šis dirbtinai sukeltas triukšmas yra tuščias. Jame negalima nematyti architektų gildijos konkurencijos, negražaus politinio atspalvio, noro sumenkinti Kauno rajono savivaldybę, jos darbus tvarkant mūsų krašto miestelius ir kaimus. Tai vyksta ir Kauno miesto vadų sumanymo užgrobti geriausias mūsų krašto teritorijas fone.
Kažkam būtų geriausia, kad Lietuvoje nieko nebūtų daroma, statoma, o tik griaunama, kaip Vilniuje profsąjungų rūmai, privatizuojama, išparduodama, kaip Lietuvos girios, kurios kertamos šimtais hektarų, užtveriamos upių, ežerų pakrantės. Štai dėl ko politikams turėtų skaudėti širdis.
Prisimenu, kiek buvo sukelta juodų purslų dėl Valdovų rūmų Vilniuje atstatymo. O dabar tai – vienas gražiausių statinių per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tikiu, kad ir sutvarkyta Zapyškio bažnyčia taip pat bus vienas gražiausių Kauno rajone atliktų darbų, kaip ir Raudondvario dvaras.
Visi kalba apie istorinę autentiką. O kokia ji turėtų būti? Juk neatkursime Povilo Sapiegos laikų, kai Nemunas tekėjo prie pat Kulautuvos, neatkursime žvyrkelių ir kadaise prie bažnyčios stovėjusių trobų.
Ar projektą pasmerkę politikai matė po Antrojo pasaulinio karo ledų sugriautą bažnyčios fasadą, ar matė šias vietas, paskendusias potvynio vandenyse? Napoleono karių arklių sugraužtus medinius bažnyčios suolus, Dovydą, medinius vargonus?
Ponai politikai, nesisvaidykite tokiais žodžiais kaip „idiotizmas“ ar „vandalizmas“.
Bažnyčia ir jos aplinka dabar tarnaus visuomenei, todėl reikia pagalvoti ir apie patogumą visiems – senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams. Įvairių švenčių metų prie senosios Zapyškio bažnyčios suvažiuoja šimtai žmonių ne tik iš Kauno rajono, bet ir iš Kauno bei kitų vietovių. Tai ar jie turi bristi per purvą, smėlį ir šlapią žolę? Viena kita dešimtis kvadratinių metrų kietos dangos tikrai nekenkia. Ir jokio pavojaus kraštovaizdžiui ten nėra. O pievų Zapyškyje tikrai netrūksta.
Politikų norėčiau paprašyti: tik negriaukite kaimų, miestelių, neuždarinėkite juose esančių mokyklų, ambulatorijų, pašto skyrių. Į Zapyškį atvykite kaip geri svečiai, kurie ne keikė, kvailino, o patarė ir padėjo. O Kauno rajonas susitvarkys su savo darbais, nes tai – viena geriausių Lietuvos savivaldybių.
Leonas Milčius, zapyškietis, Kovo 11-osios akto signataras
