Vilnius, vasario 16 d. (ELTA). Prezidento vyriausiajam patarėjui Deividui Matulioniui sausio pabaigoje viešai prakalbus apie poreikį populiarinti vokiečių kalbos mokymą siekiant išlaikyti ir stiprinti strategiškai svarbią partnerystę su šia šalimi, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos (LVKMA) prezidentas Edvinas Šimulynas tikina, jog tam būtini struktūriniai pokyčiai.
„Prezidento vyriausiojo patarėjo D. Matulionio išsakyta iniciatyva yra savalaikė ir strategiškai pagrįsta. Tačiau svarbu aiškiai įvardyti, jog kalbame ne apie naują problemą – dėl sisteminių sprendimų poreikio buvo kreiptasi ne kartą (…). Iš ministerijos po Prezidentūros raginimo girdime, kad vokiečių kalba skatinama per daugiakalbystės politiką. Tačiau realių dokumentinių pokyčių – ugdymo planuose ar finansavimo modeliuose – kol kas nematyti. Be struktūrinių sprendimų situacija iš esmės nesikeis“, – Eltai teigė asociacijos vadovas.
„Jei kalbame apie realią vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą, ji turi būti ne deklaratyvi, o paremta aiškiais sprendimais: privalomu tęstinumu, pakankamu valandų skaičiumi, mokytojų potencialo išnaudojimu ir kryptinga komunikacija visuomenei. Tik tuomet galėsime kalbėti apie sisteminį pokytį, o ne pavienes iniciatyvas“, – sakė jis.
LVKMA vadovo teigimu, siekiant įgyvendinti minėtą tikslą, būtina pasirūpinti ne tik aiškia valstybės strategija šioje srityje, bet ir išspręsti į kitus sektorius pasitraukusių vokiečių kalbos mokytojų problemą.
„Šiemet pradiniame ir pagrindiniame ugdyme juntamas didesnis susidomėjimas vokiečių kalba. Tai rodo, kad potencialas yra. Tačiau tėvų pasirinkimams didelę įtaką daro informacijos stoka. Valstybė turėtų aktyviau nacionaliniu mastu pristatyti vokiečių kalbos mokėjimo naudą – siejant ją su Lietuvos saugumu, ekonomine gerove, darbo rinkos poreikiais ir strategine partneryste su Vokietija“, – kalbėjo E. Šimulynas.
„Kalbant apie mokytojų trūkumą, dažnai kartojamas argumentas neatitinka realybės. Vokiečių kalbos mokytojų Lietuvoje yra, tačiau dalis jų dėl nepakankamo krūvio pasitraukė į kitus sektorius. Reikalinga valstybinė strategija, kaip sudaryti pilnus ar bent pakankamus krūvius – ypač regionuose. Vienas iš sprendimų galėtų būti savivaldybių tarpusavio bendradarbiavimas ir mokyklų tvarkaraščių derinimas, kad mokytojas galėtų dirbti keliose įstaigose koordinuotai“, – teigė jis.
Jam antrino ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Jeigu mes turėsime Vokietijos brigadą ir čia atvažiuos kareiviai ir karininkai su savo šeimomis, mes tikrai turime ieškoti būdų, kaip prisitaikyti (…). Manyčiau, kad reikėtų susirinkti, apsitarti, kaip būtų galima stiprinti šitos kalbos mokymą, kad vaikai daugiau jį rinktųsi ir, be abejo, be mokytojų čia niekaip neišeis“, – Eltai sakė LMVA vadovas.
„Aš įsivaizduoju, kad dabar labai reikėtų derintis, nes vis tiek Vokietijos brigada atvažiuoja su savo kokybiniais reikalavimais. Vokietijos švietimo sistema, aš manau, Europoje yra viena geriausių, tai čia mes turime pasižiūrėti, kaip ten yra, ir pritaikyti savo tam tikrą ugdymą, kad kareivių šeimos nejaustų pokyčių, diskomforto ir kad būtų patenkintos ugdymo kokybe (…). Jeigu prezidento patarėjas jau kalbėjo, aš manau, yra ministerijai įpareigojimas organizuoti šitas veiklas. Ji įvertins visus resursus, sudėlios, aš įsivaizduoju, tam tikrą planą ir ta linkme judės. Tos galimybės tikrai yra“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Kaip skelbta, sausio pabaigoje D. Matulionis teigė, jog siekiant išlaikyti ir stiprinti strategiškai svarbią partnerystę su Vokietija, Lietuva turėtų plėtoti tarpvalstybinius santykius ne tik karinėje, bet ir kitose srityse. Pasak šalies vadovo patarėjo, bendradarbiavimas turėtų būti stiprinamas ekonomikos, kultūros srityse, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) esą galėtų sukurti vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą.
Savo ruožtu ministerija tuomet teigė, jog yra rengiamas priemonių planas, kuriame bus numatytos užsienio kalbų populiarinimo ir skatinimo priemonės akcentuojant vokiečių kalbos svarbą.
ELTA primena, kad Berlynas 2023 metų rudenį patvirtino, kad Lietuvoje nuolatiniam buvimui dislokuos kovinės parengties brigadą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuota, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
