Kauno rajone sparčiai augant ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo pedagogų poreikiui įvyko diskusija tarp Kauno rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovų.
Pakaunėje yra 48 ugdymo įstaigos, 9 privatūs lopšeliai-darželiai, 2 pagrindinės mokyklos, viena privati pradinė mokykla. „Tai tinklas, kuris leidžia mums gerai jaustis ir atliepti vaikų ir bendruomenės lūkesčius. Turime daugiau kaip 1 600 mokytojų. Džiaugiamės jų kompetencijomis ir atliekamu darbu,“ – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas. Moksleivių skaičius kasmet vis auga, šiandien rajone mokosi daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų.
Mero teigimu artėjančiam rugsėjui reikia 28 ikimokyklinio ugdymo pedagogų, 7 pagalbos specialistų, 4 pradinio ugdymo, 7 pagalbos mokiniui, 4 matematikos, 3 fizikos specialistų, 8 kitų specialybių darbuotojų.
Labiausiai nerimą kelia geografiškai atitolusios ugdymo įstaigos Čekiškėje, Vandžiogaloje, Taurakiemyje, Ežerėlyje, Zapyškyje, Vilkijos krašte. Šiose vietovėse jaučiamas didelis pedagogų poreikis. Ikimokyklinio ugdymo specialistų trūksta Domeikavoje, Giraitės darželyje, Lapių darželyje, Batniavoje, Kačerginėje, Vandžiogaloje. Ypač šiais metais jų trūks Noreikiškėse ir Garliavoje, nes veiklą pradės dvi naujos įstaigos.
Meras kalbėjo, kad mokytojų trūkumo problemos sprendimui kasmet būtų galima skirti 100 tūkst. Eur, kurie būtų panaudoti studentų stipendijoms, įsikūrimo išmokoms, pedagogams perkvalifikuoti. Studentai gautų stipendijos priedą po 200 eurų per mėnesį, o vėliau bent 4 metus turėtų dirbti rajono mokyklose. Norintys persikvalifikuoti mokytųsi metus ir kas mėnesį gautų 100 Eur priedą.
Ikimokyklinio mokymo įstaigų vadovų vidutinis amžius – 52 m., neformaliojo ugdymo – 62 m. Mokytojų jaunesnių nei 30 metų dirba – 4,3 proc., 30-40 m. – daugiau kaip 10 proc., 40-50 m. – 26 proc., 50-60 m. – daugiau kaip 40 proc., 60 m. – beveik 19 proc.
VDU rektorius Juozas Augutis pastebėjo, kad įvairūs vertinimai ir prognozės remiasi tik šių dienų aktualijomis, tačiau reikėtų žvelgti į tolimesnes ateities perspektyvas. Per ateinančius 5-6 metus Lietuvoje reikės pakeisti apie 50 proc. mokytojų – tai neišvengiama. Šiam pokyčiui įgyvendinti reikia dvidešimt tūkstančių naujų pedagogų, po 3-4 tūkstančius universitetų absolventų per metus.
Studentai, įstoję į valstybės finansuojamą pedagogikos studijų programą, gauna 300 Eur stipendiją. Tokia stipendija neskiriama kitų studijų programų studentams.
Universiteto rektorius išreiškė viltis, kad bendradarbiaujant kartu su gimnazijomis ir rajono savivaldybe būtų atrasti būsimi mokytojai, studentai. Taip pat su mokytojų ir specialistų pagalba būtų atrinkti mokiniai, kurie norėtų nuo 11 klasės pradėti ruoštis pedagogo profesijai. Vaikai būtų pakviesti į universitetą, kuriame sužinotų daugiau apie šios specialybės privalumus. Svarbu paskatinti būsimuosius pedagogus rinktis Kauno rajono mokyklas praktikai ir nuolatiniam darbui.
Kaune įsikurs pagrindinis Lietuvos mokytojų rengimo centras, kuris leistų kartu su savivaldybės prisidėjimu padidinti pedagogų skaičių.
„Esame pasiryžę padaryti viską, kad Kaunas ir Kauno rajonas kiek įmanoma būtų aprūpinti geriausiais mokytojais, geriausiomis galimybėmis kvalifikacijai kelti,“ – kalbėjo VDU rektorius.
Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė išskyrė tris žmonių tipus, kurie galėtų dirbti pedagogais mokyklose: žmonės įgiję aukštąjį išsilavinimą, bet neturintys pedagogo kvalifikacijos (tikslinė grupė, į kurią galima orientuotis siekiant skubiau įdarbinti mokytojus), žmonės įgiję kitą pedagoginį išsilavinimą ir norintys persikvalifikuoti bei studentai, įstoję į pedagogikos studijas. Pagal Kauno rajono savivaldybės ir VDU sutartį jau yra perkvalifikuoti 38 mokytojai.
„Nuo kitų metų startuosime su Škotijos Stratklaido universiteto projektu. Šios šalies švietimo struktūra artima Lietuvai. Bus specializuojamasi į lyderystę. Ši programa leistų išugdyti rajono mokyklų ir darželių vadovų ir pritrauktų jaunų žmonių,“ – pasakojo kanclerė. Su UNESCO tarptautiniu švietimo biuru vykdoma programa, skirta mokyklų vadovams gilintis į ugdymo turinį, o ne tik į infrastruktūros vadybą – ko ir kaip mokoma, kaip vertinami mokinių pasiekimai, kokios priemonės naudojamos.
Švietimo akademijos marketingo specialisto Nerijaus Žerono nuomone svarbu būsimiems studentams teikti kuo daugiau informacijos apie pedagogikos studijų galimybes bei dalintis vyresniųjų pedagogų sėkmės istorijomis, kurios įkvėptų jaunimą rinktis šią profesiją.
Meras Valerijus Makūnas pažadėjo, kad savivaldybės tarybos nariams bus pateiktas sprendimo projektas dėl pedagogų rengimo ir mokytojų pritraukimo į mokyklas.
