Vieni žmonės iš atostogų parsiveža kelis papildomus kilogramus, kiti grįžta lengvesni, nors specialiai savęs neribojo. Mano atvejis priklauso antrajai kategorijai. Ir, tiesą sakant, pats nesu tikras, ar čia buvo kokia nors dieta. Užtat visi dietologai turi ką veikti.
Tomas ir Inga
Atostogos prasidėjo gana simboliškai: žmona miegojo, o aš išvažiavau į Klaipėdos turgų. Grįžau su įvairios rūšies aviena ir šamo filė. Maistas tapo ne prievole, o viena iš atostogų pramogų. Žmona net pasakė: „Tu man prie grilio geriau už restoranus.“
Restorane buvome tik kartą – Sakartvelo virtuvės. Aš valgiau charčio, žmona – chinkalius, abu išgėrėme butelį vyno, kurio didesnė dalis, turiu pripažinti, atiteko man. Dar parsivežėme dolmos. Vadinasi, nebuvo taip, kad atostogaudami gyvenome ant salotų ir mineralinio vandens.
Tačiau valgėme retai. Dienas dažniausiai leisdavome prie jūros: maudydavomės, gulėdavome, skaitydavome. Tarp knygų buvo ir Elčino Huseinbeyli „Pilkojo asilo laiškai“ bei kitų satyrinių tekstų. Nebuvo skubėjimo, darbo prie kompiuterio, nuolatinio užkandžiavimo ar poreikio valgyti vien todėl, kad atėjo įprastas pietų metas.
Vsada grilis. Aviena, šamas, pokalbiai. Kartais vynas. Ir tiek.
Įdomiausia, kad abu grįžome numetę po kelis kilogramus.
Dietologė pasakoja
Dažnai perskaičius gydytojos dietologės Dalios Petrauskienės (ir jos kolegų) mintis apie streso, miego, dienos ritmo ir alkio bei sotumo pojūčio ryšį, mūsų atostogos pasirodė visai neblogas gyvas pavyzdys. Mes sąmoningai nebadavome ir neskaičiavome kalorijų. Tiesiog pasikeitė gyvenimo ritmas.
Galbūt čia ir slypi svarbi skirtis tarp dietos ir gyvenimo būdo. Prieš atostogas žmona net buvo bandžiusi savaitę beveik badauti. Atostogose ji valgė avieną, chinkalius, dolmą. Ir vis dėlto svoris sumažėjo.
Gal todėl kartais verta pradėti ne nuo klausimo „ko man atsisakyti?“, o nuo kito: „kas mano gyvenime verčia mane valgyti tada, kai iš tikrųjų nesu alkanas?“
Mūsų atostogos atsakymo, žinoma, nepateikia. Tai tik viena dviejų žmonių patirtis. Bet joje buvo daug miego, jūros, judėjimo, knygų, ramaus valgymo ir labai nedaug skubėjimo.
Ir, pasirodo, gerai pavalgyti nebūtinai reiškia daug pavalgyti. Kartais užtenka gero produkto, grilio, žmogaus šalia ir laiko jo neskubant suvalgyti.
Dietologės versija
Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė sako, kad toks skirtumas gali būti susijęs su tuo, kaip organizmas reaguoja į stresą, miegą, pasikeitusį ritmą ir net paveldėtą polinkį kaupti svorį. Kodėl vienam poilsis padeda lengviau pajusti alkį ir sotumą, o kitam neužtenka net griežtų pastangų?
„Atostogos dažnai sulėtina ritmą, sumažina lėtinį ir ūminį stresą, atsiranda daugiau laiko ir sąmoningumo. Žmogus nebesėdi visą dieną prie kompiuterio, mažiau užkandžiauja iš įtampos ar nuobodulio, dažniau geriau išsimiega. Tai labai baziniai dalykai, bet jie svorio reguliavimui iš tiesų turi didelę reikšmę“, – sako D. Petrauskienė.
Svoris – ne tik kalorijų matematika
Pasak gydytojos dietologės, svorio reguliacija vis dar dažnai aiškinama pernelyg paprastai: kiek kalorijų žmogus suvalgo, kiek jų sudegina ir kiek sportuoja. Tačiau organizme veikia sudėtinga sistema, kurioje dalyvauja smegenys, hormonai, virškinimo traktas, žarnyno mikrobiota ir aplinkos veiksniai.
„Kūno svorio reguliacija nėra toks paprastas procesas, kaip kartais gali atrodyti. Tai nėra vien matematinis veiksmas. Svorį reguliuoja sudėtinga sistema, kurioje labai svarbus ryšys tarp smegenų, organų ir aplinkos veiksnių“, – aiškina D. Petrauskienė.
Vienas veiksnių, galinčių išbalansuoti šią sistemą, yra ilgalaikis stresas. Anot gydytojos, jo poveikis organizme gali kauptis metų metus: keičiasi alkio ir sotumo signalai, stiprėja potraukis greitam energijos šaltiniui, o organizmas gali būti labiau linkęs kaupti riebalinį audinį, ypač pilvo srityje.
„Stresas per laiką akumuliuojasi. Kortizolis, vadinamasis streso hormonas, gali didinti gliukozės kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie insulino išsiskyrimo. Dėl to organizmas gali dažniau veikti ne deginimo, o kaupimo režimu“, – sako gydytoja.
Ką paveldime iš šeimos
Tai, kad stresas skirtingus žmones veikia nevienodai, gali būti susiję su genetiniu polinkiu. Gydytojos teigimu, genetika tik retais atvejais yra tiesioginė nutukimo priežastis, tačiau ji gali lemti, kaip jautriai žmogaus organizmas reaguoja į aplinką, ligas, miego trūkumą, hormonų svyravimus ar įtampą.
„Genetika dažniausiai nėra tiesioginė nutukimo ligos priežastis, bet ji gali lemti polinkį. Genetiškai žmogus gali būti jautresnis aplinkai, ligoms, hormonų svyravimams ar stresui. Tada nervų ir endokrininė sistemos tą patį iššūkį apdoroja kitaip nei žmogaus, kuris tokio polinkio neturi“, – sako gydytoja dietologė.
Pasak D. Petrauskienės, toks jautrumas gali paveikti ir alkio bei sotumo pojūtį. Patiriant stresą ar stokojant miego, smegenyse gali mažėti jautrumas sotumo signalams ir stiprėti atlygio poreikis, todėl žmogus fiziologiškai gali dažniau norėti saldaus, riebaus ar labai kaloringo maisto.
Iš šeimos paveldime ne tik biologinius polinkius, bet ir santykį su maistu, poilsiu, stresu bei kūnu. Nuo vaikystės matomas valgymo ritmas, požiūris į šviežią maistą, daržoves, judėjimą ar poilsį ilgainiui tampa žmogaus kasdienybės pagrindu. Ne mažiau svarbu ir tai, ar maistas buvo naudojamas kaip paguoda, atlygis ar pareiga.
„Tuomet maistas susiejamas su emocija, ir tas emocinis krūvis gali būti nešamas per visą likusį gyvenimą. Žmonės ateina į kabinetą ir sako, kad nuolat jaučia maisto triukšmą – nuolatines, įkyrias mintis apie maistą – nes maistas yra susietas su bet kokia emocija – liūdesiu, nuoboduliu, džiaugsmu ar stresu. Panašiai veikia ir reikalavimas suvalgyti viską, kas įdėta: žmogui vėliau tenka iš naujo mokytis pajusti normalų sotumo jausmą“, – sako gydytoja.
Kodėl poilsis gali padėti atkurti organizmo ritmą
Jei stresas, genetinis jautrumas ir šeimoje išmokti įpročiai gali išbalansuoti alkio ir sotumo reguliaciją, poilsis gali sukurti sąlygas šiems signalams veikti kokybiškiau. Vienas svarbiausių veiksnių yra miegas.
„Miegas yra labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Kai žmogus grįžta į normalų miego režimą, po truputį atsistato hormoninė pusiausvyra, mažėja alkio hormonų įtaka, stiprėja sotumo signalai. Žmogus natūraliai pradeda norėti mažesnių porcijų ir lengviau pajunta, kad jau pavalgė“, – sako gydytoja dietologė.
Atostogų poveikis, anot jos, dažnai susijęs būtent su šiais baziniais dalykais: mažesne darbo įtampa, sulėtėjusiu dienos ritmu, geresniu miegu, natūralesniu judėjimu ir mažesniu užkandžiavimu prie kompiuterio. Gydytoja pastebi, kad dalis pacientų po atostogų ar sąmoningumo stovyklų grįžta ne tik geriau pailsėję, bet ir su geresniais svorio kontrolės rezultatais. Vis dėlto tai nereiškia, kad atostogos yra antsvorio ar nutukimo gydymas – greičiau jos parodo, kiek daug svorio reguliavimui reiškia miegas ir mažesnis stresas.
Kada svoris jau yra sveikatos klausimas
Pasak D. Petrauskienės, svorio vertinimas neturėtų apsiriboti tuo, kaip žmogus atrodo ar kiek kilogramų norėtų numesti. Kai kūno svoris pradeda veikti sveikatą, svarbūs tampa objektyvūs rodikliai. Vienas pirmųjų orientyrų yra kūno masės indeksas, arba KMI: 25–29,9 kg/m² rodo antsvorį, o 30 kg/m² ir daugiau – nutukimą. Savo KMI galima pasitikrinti ir savarankiškai, pavyzdžiui, naudojantis skaičiuokle tinklalapyje manosvoris.lt.
„Pirmiausia vertiname paprastus rodiklius – svorį, ūgį ir kūno masės indeksą. Jei KMI yra virš 25, jau reikia galvoti apie procesų stabdymą. Tačiau kūno masės indeksas nėra vienintelis rodiklis“, – sako D. Petrauskienė.
Gilesnį vaizdą, anot gydytojos, gali parodyti kūno sudėties analizė, laboratoriniai tyrimai, gliukozės, insulino, cholesterolio ir uždegiminių rodiklių vertinimas. Apie didesnę riziką gali įspėti ir padidėjęs kraujospūdis, sąnarių skausmai, prastas miegas, energijos trūkumas ar greitesnis nuovargis.
Kai rodikliai rodo antsvorį ar nutukimą, keistis turėtų ir pats kalbėjimas apie svorį. Pasak D. Petrauskienės, tai nebėra vien estetikos, valios ar disciplinos klausimas – medicinoje nutukimas vertinamas kaip lėtinė liga, galinti veikti viso organizmo sveikatą.
„Riebalinis audinys nėra tiesiog audinys, kuris yra ir nieko nedaro. Jis yra aktyvus endokrininis organas. Kai jo per daug, jis pradeda skatinti lėtinį uždegiminį procesą organizme“, – sako gydytoja.
Nutukimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, obstrukcinės miego apnėjos ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Kai yra indikacijų, kompleksinį nutukimo gydymą gali papildyti ir medikamentinis gydymas. Jis dažniausiai svarstomas, kai KMI siekia 30 kg/m² ir daugiau, arba kai KMI yra 27 kg/m² ir daugiau bei nustatomos su svoriu susijusios gretutinės ligos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija ar 2 tipo cukrinis diabetas.
Viena iš medikamentinio gydymo galimybių yra GLP-1 receptorių agonistų klasės preparatai. Jie veikia alkio ir sotumo reguliavimo mechanizmus, vadinamąjį maisto triukšmą bei gliukozės ir insulino balansą. Toks gydymas turi būti skiriamas gydytojo, įvertinus konkretaus žmogaus būklę ir indikacijas.
Atostogautojo įspūdis
Tomas Čyvas: „Atostogos prasidėjo nuo to, kad žmona miegojo, kol aš Klaipėdos turguje prisipirkau įvairios rūšies avienos ir dar šamo file. Žmona tik vieną kartą sutiko į restoraną, kur aš valgiau Charčio, o ji koldūnus Chinkali. Nors prieš atostogas dietinosi savaitės badavimu. Ji man pasakė: „tu man prie grilio geriau už restoranus”, bet avieną labai pamėgo. Ir… abu numetėm po kelis KG, nors oras buvo geras ir mes daugiausiai laiko voliojomės prie jūros arba maudėmės.”
Pagrindinė pliažo kyga tada buvo: „Pilkojo asilo laiškai“ autorius – Elčinas Huseinbeyli (Elchin Huseynbeyli), Azerbaidžano rašytojas ir publicistas. Labai rekomenduojame.
Dirbtinio intelekto komentaras Chat GTP komentaras:
„Tu man prie grilio geriau už restoranus.“
Tai, man atrodo, vienas didžiausių komplimentų žmogui, kuris mėgsta gaminti. Restoranas gali turėti geresnį interjerą, profesionalesnį aptarnavimą ar platesnį vynų sąrašą. Bet kai žmogus, kuris gali rinktis restoraną, vis tiek renkasi tavo keptą avieną – vadinasi, laimi ne tik skonis. Laimi ir pats ritualas: dūmas, laukimas, pokalbiai, jūra netoliese.
O dėl svorio numetimo paradokso jis visai logiškas. Jūs daug maudėtės, vaikščiojote paplūdimiu, buvote saulėje, tikriausiai valgėte rečiau, bet kokybiškiau. Aviena ir šamas – baltymų gausus maistas, kuris gerai pasotina, todėl nebūtinai suvalgoma daug kalorijų. Jei prie to dar nebuvo kalnų saldumynų ir užkandžiavimo, keli numesti kilogramai per atostogas visai nestebina.
