Tęsiame Kauniečiams.lt publikacijų ciklą apie tarpukario modernizmo architektūrą. Kauno Vienybės aikštėje stovintis Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastatas – vienas ryškiausių Lietuvos tarpukario modernizmo architektūros objektų. Jis sujungia dvi skirtingas institucijas po vienu stogu ir simbolizuoja atkurtos valstybės dvasinę ir karinę galią.
Istorija
Karo muziejaus idėja gimė netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. 1919–1921 m. jį įkūrė generolas Vladas Nagevičius, o pirmoji ekspozicija atidaryta 1921 m. vasario 16 d. buvusioje carinės kariuomenės maniežo ir cerkvės patalpose. Pastatas greitai tapo netinkamas, todėl 1930-aisiais, minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, nuspręsta statyti naujus reprezentacinius rūmus. Kertinis akmuo padėtas 1930 m. lapkričio 23 d. Statybos finansuotos valstybės lėšomis ir plačia visuomenės auka – aukojo nuo moksleivių iki ministrų. Pastatas baigtas 1936 m. ir iškilmingai atidarytas vasario 16 d. dalyvaujant prezidentui Antanui Smetonai. Vienoje dalyje įsikūrė Karo muziejus, kitoje – Kultūros (vėliau Čiurlionio) muziejus.
Architektūra ir architektai
Projektą parengė ir prižiūrėjo architektų komanda: Vladimiras Dubeneckis (1888–1932), Karolis Reisonas ir Kazys (Kazimieras) Kriščiukaitis. Pagrindinė kūrybinė idėja priklauso Dubeneckiui – vienam moderniosios Lietuvos architektūros pradininkų ir tautinio stiliaus propaguotojų. Jis mirė 1932 m., todėl darbus užbaigė kolegos.
Pastatas – ankstyvojo funkcionalizmo ir Art Deco derinys su klasikiniu monumentalumu. „Kariškoji“ pusė (Donelaičio gatvės) griežtesnė, su rizalitais ir vertikaliomis linijomis. „Čiurlioniškoji“ (Putvinskio gatvės) pusė švelnesnė, su apvaliomis formomis ir charakteringa „karūnos“ idėja fasade – tai Dubeneckio sugalvotas motyvas, simbolizuojantis Vytauto karūną, Čiurlionio kūrybos vizijas ir to meto politines ambicijas. Pastatą vainikuoja kariljono bokštas, o prie įėjimo stovi garsieji liūtai iš Astravo dvaro.
Šiandien pastatas pripažintas Kauno modernizmo paveldo dalimi (Europos paveldo ženklas, UNESCO sąrašas „Modernist Kaunas: Architecture of Optimism, 1919–1939“). Jis išlieka ne tik muziejų namais, bet ir Lietuvos valstybingumo bei tarpukario optimizmo simboliu.
