Nedaug yra lėtinių ligų, dėl kurių susirūpinę viso pasaulio medikai. Cukrinis diabetas – liga, galinti žmogų vos per vieną naktį gali paversti sunkiu ligoniu. Taip gali atsitikti dėl antrojo tipo diabeto, kuris padidinta miokardo infarkto ir insulto riziką.
2006 metais Jungtinių Tautų priimtoje rezoliucijoje nurodoma, kad cukrinis diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sudėtingas komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui“.
Būtentangliavandenių perteklius – kelias į nutukimą, o nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, todėl ypač svarbios prevencijos priemonės, mažinančios ligos pavojų.
Yra žinoma, kad du trečdaliai ligonių, besigydančių kardiologijos skyriuose, kenčia dėl insulino rezistentiškumo. Tokiu atveju ląstelės negali pasisavinti cukraus, nors kasa gamina pakankamai insulino arba net per daug. Medikai skambina pavojaus varpais, kad antrojo tipo cukrinis diabetas plinta kaip epidemija.
Jei nustatytas diabetas, tai nereiškia, kad kaltas cukrus. Šia liga gali susirgti žmogus, kuriam silkė yra skaniau nei tortas, nes tai yra medžiagų apykaitos sutrikimas. Ne tik endokrinologai, bet ir kardiologai padeda tokiems žmonėms suvaldyti antrojo tipo cukrinį diabetą, kadangi didžiausias pavojus iškyla arterijoms.
Nesvarbu, kur jos yra – ar širdyje, galvos smegenyse, inkstuose, akių dugne, ar kojose. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje reiškia tai, kad ilgainiui diabetas nepalieka nė vieno sveiko organo.
Lietuvoje diabetu serga daugiau nei 100 tūkstančių gyventojų. Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė prisiminė ne vieną atvejį, kai ligoninėje atsiduria miokardo infarktą patyręs žmogus, kuris iki tol save laikė sveiku.
„Man, kaip kardiologei, diabetas yra rimta lėtinė liga, kuri išprovokuoja širdies ir kraujagyslių pažeidimus. Apie 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad gliukozė kelia mirtiną pavojų, nes nuo infarkto mirštama“, – sako gydytoja M. Kovaitė.
Kuo skiriasi diabetu sergančiųjų kraujotaka nuo sveikų pacientų?
Ilgą laiko tarpą cukrinis diabetas gali vystytis, nesukeldamas simptomų. Per tą laiką, o ir vėliau ši liga gali pažeisti kraujagysles, tarp jų ir širdies vainikines arterijas. O tai reiškia, kad žmogus turės gerti vaistų ne tik nuo padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, bet ir nuo koronarinės širdies ligos. Net išgyvenęs miokardo infarktą, ligonis toliau serga koronaline širdies liga, kuri niekur nedingsta, nes yra neišgydoma.
Jei nustatytas cukrinis diabetas, pavojingesnė tampa ir dislipidemija (padidėjęs kraujo riebalų kiekis), ji būna agresyvesnė, labiau skatina aterosklerozę, taip pat pakinta pati kraujo sudėtis, iškyla krešulių atsiradimo pavojus. Sergant cukriniu diabetu, būna silpnesnė fibriną tirpdanti sistema (fibrinolizė).
Sergančiųjų cukriniu diabetu kraujotaka pasižymi didesniu polinkiu į trombozę. Vadinasi, yra kur kas didesnė rizika, kad jų kraujagysles „užkimš“ kraujo krešulys. 40–70 procentų pacientų turi padidintą arterinį kraujo spaudimą, jie dukart dažniau serga smegenų kraujotakos ligomis. 75 procentai sergančiųjų miršta nuo sudėtingų kraujagyslinių komplikacijų, pavyzdžiui, koronarinės širdies ligos, insulto, periferinės kraujagyslių ligos.
Kaip greitai gali išsivystyti cukrinis diabetas?
Jie pacientas neatlieka profilaktinių tyrimų poliklinikoje, dažnai nėra aišku, kiek ilgai jau serga žmogus, kuriam nustatytas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Tai – liga, kuri prasideda nejučia, dėl jos sutrinka baltymų ir riebalų apykaita. Žmogus gali nejausti jokių negalavimų arba manyti, kad jie savaime išnyks, bet taip galvoti klaidinga.
Būna ir taip – į ligoninės priimamąjį skyrių greitosios pagalbos automobilis atgabena nukentėjusįjį nuo miokardo infarkto, ir tik tada paaiškėja, kad pacientas dar serga ir cukriniu diabetu.
Bėda ta, kad žmonės laiku nepasitikrina sveikatos, neatlieka profilaktinių tyrimų. Tai rodo, kad mūsų visuomenei labai trūksta informacijos apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kokius pokyčius lemia nejudrumas, žalingi įpročiai, prasta mityba.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vis dar pasitaiko tokių žmonių, kurie serga diabetu, bet to nežino. Taip neturėtų būti. Kad galėtume vairuoti automobilį, kas dvejus metus atliekame techninę apžiūrą. O kodėl nenorime patikrinti savo kūno?
Galime daryti išvadą, kad dėl antrojo tipo cukrinio diabeto atsiranda daug pokyčių, su kuriais žmogaus organizmas nesugeba susidoroti.
Miokardo infarkto kaip ir insulto pasekmės – vienos skaudžiausių, todėl reikia daryti viską, kad šios ligos neišsivystytų.
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje susijęs su arterijų pažeidimu, nesvarbu, kur jos yra. Ne vien tik cukrus yra dėl to kalčiausias, nes tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurį lydi daug patologinių mechanizmų.
Kokio amžiaus žmonės labiausiai kenčia?
Buvo metas, kai antrojo tipo cukrinis diabetas buvo vadinamas vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių liga. Pastaruoju metu ši liga paliečia vis jaunesnius žmones ir net vaikus. Taip atsitiko dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, greitojo maisto vartojimo, sumažėjusio fizinio aktyvumo, sakyčiau, taip atsitiko dėl civilizuoto gyvenimo patogumų.
Jei prieš 50 metų antrojo tipo cukriniu diabetu sirgo tik suaugusieji, dabar tai nustatoma net nesulaukusiems pilnametystės. Kadangi sparčiai plinta vaikų nutukimas, jie taip pat ima sirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, todėl tai nėra vien suaugusiųjų liga.
Ar teisingai supratau, kad diabetas ir kraujagyslių sutrikimai kaip du neišskiriami palydovai?
Viskas yra tarpusavyje susiję – nejudrumas, nutukimas, cukrinis diabetas, kraujagyslių pažeidimai ir kraujotakos pakitimai. Ne veltui cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, taip pat širdies bei kraujagyslių ligos yra vadinamos civilizacijos ligomis.
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse šiomis ligomis suserga vis jaunesni žmonės. Tai grėsminga tendencija.
Ar tai reiškia, kad kiekvienas žmogus gali susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu? Ką galėtų patarti kardiologas?
Cukrinio diabeto diagnostika nėra kardiologo duona, tačiau šio specialisto konsultacija yra būtina. Būna ir taip, kad atlikus kraujo tyrimą nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis, bet galvojama, kad tai nėra svarbus signalas. Iš tikrųjų reikėtų atlikti gliukozės tolerancijos testą, kai tiriamas kraujas jau pavalgius, nes gliukozė, aptikta nevalgius, ne visada atspindi ligos stadiją.
Šios ligos galima išvengti ar atitolinti jos pradžią, jei keisite mitybą, didinsite fizinį aktyvumą, subalansuosite darbo ir poilsio režimą.
Gelbsti taip pat profilaktiniai patikrinimai, pavyzdžiui, bent kartą per metus reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją ir išsitirti gliukozės kiekį. Jauni žmonės apie tai nesusimąsto. Jei šeimoje niekas nesirgo diabetu, tokį tyrimą galima atlikti sulaukus 40 metų.
Diabetas negali likti nenustatytas. Jei žmogus turi antsvorį, jis privalo žinoti ne tik cholesterolio, bet ir gliukozės rodiklį. Mes turime prisiminti, kad cukraligė yra daugelio širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Vadinasi, jei sugebame kontroliuoti diabetą, galime apsaugoti savo širdį bei arterijas.
Kaip reikėtų elgtis, jei gydytojas įspėja pacientą: „Jums yra šiek tiek padidėjęs gliukozės kiekis, ateikite po pusmečio, tada žiūrėsime“? Ar yra natūralių būdų, kaip apsaugoti kraujagysles?
Jei yra ženklų, kad trinka medžiagų apykaita, bet dar niekas nekalba apie cukrinį diabetą, negalima sudėjus rankas laukti. Ši liga vystosi lėtai, kol vieną dieną smogia visa jėga.
Žmogus turi išbandyti įvairias priemones, kurias vadiname nemedikamentinėmis. Kilus įtarimams, kad gali išsivystyti antrojo tipo cukrinis diabetas, būtina keisti gyvenimo būdą, daugiau dėmesio skirti laisvalaikiui, susijusiam su fiziniu aktyvumu, pažaboti apetitą, koreguoti antsvorį.
Taip pat reikėtų keisti mitybos įpročius ir išbraukti iš valgiaraščio lengvai pasisavinamus angliavandenius, pavyzdžiui, saldumynus, desertus, pyragus, baltą duoną, miltinius patiekalus.
Yra sveikiau rinktis mažiau kaloringus patiekalus, taip pat vengti sunkiai virškinamų valgių. Vietoj jų patarčiau valgyti daugiau daržovių, vaisių, kuriuose gausu maistinių skaidulų, taip pat vitaminų ir mikroelementų.
Yra taip pat natūralių būdų, kurie atitolina kraujotakos sutrikimus. Užsukus į vaistinę, galima rasti daug įvairių preparatų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, tačiau tai neapsaugo nuo trombozės rizikos, nemažina uždegiminių procesų kraujagyslėse. Šios funkcijos kritiškai svarbios ne tik sergantiems diabetu, bet ir kitiems pacientams, turintiems kraujotakos ligų rizikos veiksnių.
Yra nustatyta, kad monakolinas K mažina cholesterolio kiekį net 20 procentų, o tai padeda atitolinti aterosklerozę; fermentas natokinazė padeda išvengti trombozinių komplikacijų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad iš fermentuotų sojų gaunama natokinazė veikia visą kraujotaką (tiek veninę, tiek arterinę), mažina kraujo klampumą, gerina vidinės kraujagyslių sienelės (endotelio) funkciją, aktyviną vidinę natūralią trombus tirpdančią sistemą (fibrinolizę).
Taigi natokinazės ir monakolino K derinys veikia kompleksiškai – ne tik kontroliuoja cholesterolį, bet taip pat mažina kraujotakos sutrikimų ir trombozės riziką, slopina uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse. Tiems, kurie neturi padidinto cholesterolio arba kurie jau vartoja cholesterolį mažinančius vaistus, patarčiau vartoti gryną natokinazę kartu su stipriu antioksidantu hidroksitirozoliu. Sergantiems diabetu labai svarbu papildyti mitybą antioksidantais, nes jie turi savybę mažinti uždegiminius procesus, blokuoja laisvuosius radikalus.
Daugelis žmonių užmiršta kasdien išgerti po tabletę, o kiek ilgai reikia vartoti papildus?
Tokios lėtinės ligos kaip diabetas, koronarinė liga ar hipertenzija yra neišgydomos, vadinasi, vaistai būtini kasdien. Tačiau gera žinia yra ta, kad įmanoma valdyti lėtines ligas. Maisto papildai yra natūralios priemonės, turinčios biologiškai aktyvių junginių, šios medžiagos skirtos ligų prevencijai. Pavyzdžiui, vartojant monakolino K ir natokinazės derinį rekomenduojama pasitikrinti kraujo rodiklius jau po dviejų mėnesių. Manau, kiekvienas žmogus turi teisę gyventi sveikai, turime rūpintis savo organizmu tada, kai dar nėra jokios diagnozės.
