Nuo gegužės 1-osios draudimas deginti augalus ir jų dalis lauko sąlygomis, kai nėra galimybių kompostuoti, taikomas ne tik miestuose ir miesteliuose, bet ir kurortuose ir kurortinėse teritorijose bei į miestų teritorijas nepatenkančiose sodų bendrijų teritorijose, išskyrus kelias išimtis. Aplinkos ministerija paaiškina, kaip gyventojams tinkamai tvarkyti sode ir darže susidarančias atliekas, jei šių deginti negalima.
Kodėl draudžiama deginti augalų atliekas?
Sodo ir daržo atliekų deginimas nėra tinkamas būdas jas tvarkyti. Deginant teršiamas oras, kyla žolės ir miško gaisrų rizika, gali nukentėti žmonių turtas, žūsta ugnies kelyje pasitaikiusi laukinė gyvūnija, augalija ir retos, saugomos rūšys.
Kur draudžiama deginti augalų atliekas lauko sąlygomis?
Draudimas lauko sąlygomis deginti surinktus augalus ar jų dalis galioja miestuose, miesteliuose, taip pat kurortuose ar kurortinėse teritorijose ir į miestų teritorijas nepatenkančiose mėgėjų sodų bendrijų teritorijose. Savivaldybėms bus suteikta daugiau laisvės nustatyti deginimo sąlygas ar draudimus kaimuose ir viensėdžiuose. Savivaldybėms nenustačius deginimo sąlygų – surinktų augalų deginimas draudžiamas, išskyrus mažą – iki 1 m3 – sumedėjusių augalų (pvz., šakų) kiekio sudeginimą.
Kaip tinkamai sutvarkyti augalų atliekas jų nedeginant?
Vienas geriausių būdų tvarkyti sode ar darže susidariusias žaliąsias atliekas – kompostavimas. Šis procesas leidžia pasigaminti organines sodui naudingas trąšas. Kompostavimas kaip žaliųjų atliekų tvarkymo būdas netinka tada, kai gali paskatinti augalų kenkėjų plitimą, taip pat nerekomenduojama kompostuoti piktžolių su subrendusiomis sėklomis.
Žaliąsias atliekas jų sukompostavimui taip pat galima pristatyti į specialiai joms priduoti skirtas aikšteles. Aikštelių sąrašą ir adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.
Svarbu žinoti, kad žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos kaip krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir pan.
Žaliosios atliekos į aikšteles turi būti atvežtos be priemaišų ir kitų atliekų: plastiko, plastiko pakuočių, laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų, kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.
Žaliąsias atliekas taip pat galima mesti į specialius joms skirtus konteinerius. Ten gali patekti nukritę lapai, smulkios medžių ar krūmų šakos, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros, šienas, vaisiai ir daržovės. Skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti papildomi reikalavimai ar ribojimai dėl atliekų metimo į žaliųjų atliekų konteinerius, todėl gyventojai turėtų pasitikrinti savivaldybių skelbiamoje informacijoje.
Ar taikomos išimtys augalų deginimui?
Nesant galimybei kompostuoti, leidžiama sudeginti mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (šakų, stiebų). Vienoje ugniavietėje tokių atliekų galima sudeginti ne daugiau kaip 1 m3 (apytikriai viena automobilinė priekaba) vieno deginimo metu. Tai bus galima daryti miesteliuose, mėgėjų sodų teritorijose, taip pat kaimuose ir viensėdžiuose, jei savivaldybė nustatys deginimo sąlygas.
Augalų deginimo lauko sąlygomis reikalavimai netaikomi iš augalų paruoštam kietajam biokurui. Tai reiškia, kad gyventojai gali iš surinktų augalų ar jų dalių pasiruošti biokurą patys ir jį naudoti.
Pavyzdžiui, iš nukirsto ar nugenėto medžio pasigaminti malkų ar sausų šakelių pakurai ir jas sudeginti lauke įrengtoje šašlykinėje, grilyje ar pastato krosnyje.
Deginant kietąjį biokurą turi būti laikomasi gaisrinės saugos reikalavimų (minimalaus atstumo nuo pastatų ir kt.), o biokuras turi būti sausas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis ir be priemaišų.
Taip pat bus sudarytos galimybės deginti iš augalų ar jų dalių pagamintus dirbinius (pavyzdžiui, nendrines skulptūras, Užgavėnių Morę, simbolinius laužus) savivaldybės administravimo subjektų ar su jų leidimu organizuojamuose oficialiuose renginiuose.
Kur leidžiama sudeginti augalų atliekas, jei nėra kito būdo jas sutvarkyti?
Savivaldybės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), Valstybinių miškų urėdija (VMU) gali nustatyti laužaviečių vietas, kuriose rekreacijos tikslu galima laužuose deginti sumedėjusius augalus ar jų dalis.
Išlieka draudimas deginti augalus ir jų dalis arčiau kaip 50 metrų iki miško, išskyrus sausų sumedėjusių augalų ar jų dalių deginimą rekreacijos tikslu savivaldybės, VSTT, VMU nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
Kas gresia deginant augalus ir jų dalis?
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį, už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) lauko sąlygomis asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, numatytus Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Šio reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Kur kreiptis pastebėjus neteisėtai deginamus augalus ar jų dalis?
Pastebėjus neteisėtai deginamas sodo ir daržo atliekas po draudimo įsigaliojimo, reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, gyventojai nedelsdami privalo informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, svarbu pranešti atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Daugiau informacijos apie augalų ir jų dalių deginimo draudimą galima rasti čia.
