Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas – nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi vaistininkas Marius Lukštaraupis.
Pirmieji peršalimo požymiai
Pasak vaistininko, prasidėjus ligų sezonui, pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis – organizmo stiprinimas ir ligų prevencija. Tačiau virusas kartais pakerta ir, rodos, stiprų organizmą.
Antrasis žingsnis, anot M. Lukštaraupio, yra pirmoji pagalba – pačių pirmųjų peršalimo simptomų palengvinimas ir gydymas. Trečio žingsnio – viruso gydymo – tenka imtis, jeigu liga visgi sugriebia ir įsisergame. Vaistininkas siūlo nedelsti ir, esant reikalui, apsilankyti ir pas gydytoją.
Pirmuosius peršalimo simptomus atpažinti nėra sunku. Perštinti gerklė, varvanti nosis, čiaudulys ir skaudanti galva – visi šie požymiai įspėja, kad jus aplankė peršalimas. Nosis ir gerklė – lengviausias kelias virusams patekti į žmogaus organizmą.
„Nereikėtų laukti – kuo greičiau pradėsite gydytis, tuo didesnė tikimybė, kad virusas nepaguldys į lovą. Net jeigu šiandien jums tik lengvai peršti gerklę ar, atvirkščiai, bėga nosis, nesiimant jokių gydymo priemonių, virusas ir toliau plis. Kitas etapas bus kosulys, kuris gali ūmėti ir sukelti jau rimtesnius negalavimus nei lengvas peršalimas“, – sako M. Lukštaraupis.
Gripo atveju jums staigiai pakils temperatūra ir bus jaučiamas raumenų skausmas, liaudyje vadinamas kaulų laužymu. Vėliau gali atsirasti ir kosulys, perštinti gerklė ar bėganti nosis.
Likti namuose ar eiti į darbą?
Greitas ir aktyvus gyvenimo ritmas trukdo ligai pasišalinti, taip sukeldamas riziką jai progresuoti, pabrėžia vaistininkas.
„Pajutus pirmuosius peršalimo ar viruso simptomus, aktyvų gyvenimo tempą reikėtų sulėtinti ir leisti organizmui kovoti su bakterijomis. Jeigu pradėjote karščiuoti, geriausia likti namuose, taip ir sveiksite greičiau, o ir virusai neplis biure. Karščiavimui nukritus, neskubėkite eiti į darbą, nes tikėtina, kad temperatūra gali vėl pakilti. Būdami namuose, gerai vėdinkite patalpas, gerkite daug liepžiedžių, čiobrelių, aviečių lapų arbatų, pasitelkite į pagalbą medų ar vitaminą C“, – kokios pirmosios pagalbos reikėtų imtis vardija vaistininkas.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 5 dienas, arba tuomet, kai liga progresuoja žaibiškai, pvz., ima skaudėti ausis.
Aplink sergantys kolegos
Dažnai nepaisydami peršalimo ar virusų simptomų, žmonės ir toliau eina į darbą, sukeldami riziką užsikrėsti šalia esantiems kolegoms.
„Jeigu biure matote sergančius kolegas, laikykitės atstumo, stenkitės dirbti kitoje patalpoje. Tokios galimybės neturint, būtinai vėdinkite patalpas, dažnai plaukite rankas, nelieskite veido. O geriausias sprendimas būtų pasikalbėti su kolega ir išleisti jį namo ilsėtis ir sveikti“, – sako vaistininkas.
Norėdami, kad virusai „neišsilaikytų“ darbo aplinkoje, periodiškai vėdinkite patalpas, valykite darbinių įrankių paviršių, neplautomis rankomis nelieskite veido: nekrapštykite nosies, netrinkite akių, o čiaudėdami – užsidenkite burną alkūnės linkiu.
Ligų prevencija
Norint išlikti sveikiems, svarbus tinkamas poilsio ir darbo režimas, kokybiškas miegas ir maistas.
„Norėdami išvengti peršalimo ligų, savo organizmu rūpinkitės nuolatos. Vartokite pakankamai vandens, reguliariai maitinkitės, mokykitės suvaldyti stresą, nes bet koks stresas organizmą silpnina ir mažina atsparumą ligoms. Suaktyvėjus ligų periodui, venkite masinio susibūrimo vietų, tinkamai apsirenkite“, – pabrėžia M. Lukštaraupis.
Jis taip pat primena, kad darbinėje aplinkoje svarbu turėti tradicinių priemonių, padedančių kovoti su bakterijomis. Gurkšnoti šiltą vandenį, kadangi tokio vandens gėrimas stimuliuoja imunitetą, gerti arbatas su imbieru, medumi, citrina.
