Su kauniečiu renginių vedėju Ryčiu Kuzmenka yra tekę susidurti daugeliui pramogų pasaulio atstovų, verslininkų, tačiau tikrai ne visi žino, koks jo vaidmuo sparčiai augančioje Lietuvos bušido federacijoje. Vyras neslepia, kad daugiau nei prieš dvylika metų susikirtę jo ir federacijos prezidento keliai buvo lemtingi: „Dažnai pagalvoju, kad tada gavau neįkainojamą šansą tapti didžiausių Europoje kovos menų renginių dalimi. Ir juo maksmaliai pasinaudojau“,– džiaugėsi jis ir pridūrė, kad dar ilgai nenorėtų savo vietoje ringe matyti naujo vedėjo. Ir neveltui. Rytis tiesiog per daug gerai pažįsta tą virtuvę, kovotojus ir visus, su kuriais tenka susidurti bušido turnyrų metu.
Kada jūsų ir bušido federacijos keliai susikirto?
Renginiais pradėjau domėtis ir juos vesti dar mokykloje. Vėliau buvo universtitetas, studentų atstovybė, darbas radijo stotyse, taip ir renginiuose. Tarp vedamų renginių neretai būdavo ir sporto varžybos. Vienos iš tokių – nedidelis kovinio sporto turnyras, kuriame ir teko galimybė susipažinti su Lietuvos bušido federacijos prezidentu Donatu Simanaičiu. Nuo tada po truputį vis daugiau pradėjau dalyvauti visoje bušido veikloje. Bėgant metams atsirado projektas „KING OF KINGS“, kuriame esu nuo pat jo įkūrimo.
Kas įdomiausia dirbant ringe?
Ten, be abejo, valdo didžiulis adrenalinas, atsakomybės jausmas, ypatingai, kai vyksta tiesioginės transliacijos ir jau mintyse turi strategiškai sudėlioti žodžius, numatyti stovėseną ringe – būtina teisingai ištransliuoti informaciją ir žaibiškai reaguoti į tam tikras situacijas. Viskas turi būti sudėliota minučių ar net sekundžių tikslumu. Aišku, dirbant ringe viena akimi seku, ar renginys vyksta gerai, planuoju kelias kovas į priekį, analizuoju, kaip viskas išsidėstys laike.
Kuo dar prisidedate prie veiklos?
Mano veikla neapsiriboja vien darbu ringe: padedu savo darbais ir idėjomis pačioje bušido ir „KING OF KINGS“ organizacinėje veikloje. Iš tiesų ir darbas ringe, ir pačio projekto užkulisiai yra įdomūs. Pradedant nuo naujo sezono planavimo, reklaminės strategijos kūrimo, projekto įgyvendinimo detalių. Pirmiausia, svarbu tai, kad tikrai „degu“ šiuo projektu. Man didelė garbė, bet kartu ir atsakomybė dirbti su pasaulinio lygio „KOK“ ir bušido projektais. Labai džiaugiuos, kad jau susiformavo stipri profesionalų komanda, su kuria generuojame ir realizuojame daug naujų įdėjų. Darbas šioje organizacijoje atveria unikalias galimybeskeliauti bei tobulėti organizuojant turnyrus užsienio šalyse.
Koks ryšys tarp jūsų ir kovotojų?
Džiaugiuosi, kad tenka bendrauti su pasaulinio lygio kovotojais. Su visais – tiek su lietuviais, tiek su užsieniečiais sutariu tikrai gerai. Turiu ir savo mėgstamiausius, kuriuos visada palaikau turnyrų metu. Išoriškai stengiuosi atrodyti nešališkas, tačiau viduje kovos metu verda emocijos, ypač kai lietuviai kovoja užsienio ringuose.
Ar lengva juos prakalbinti?
Po pergalių kovotojus prakalbinti visada gerokai paprasčiau nei po pralaimėjimų. Po pergalės kovotojas kupinas geros nuotaikos, energijos, todėl visada bendrauja lengviau, dalijasi savo emocijomis. Po pralaimėjimo, manau, kiekvienas kovotojas būna kažkiek nusivylęs, labiau susimąstęs bei analizuojantis savo pasirodymą. Todėl ir prakalbinti tokį sportininką sunku: reikia bendrauti taktiškiau, rinkti padrąsinančius žodžius, palaikyti ir įtikinti, kad kiekvienas pralaimėjimas – motyvacija ir raktas į kitą pergalę.
Gal likęs atmintyje turnyras, kurio dėl kažkokių priežasčių niekada nepamiršit? Kuo jis buvo ypatingas?
Kiekvienas skirtingas, įsimenantis dėl tam tikrų detalių ar aspektų. Turbūt labiausiai įsimena turnyrai, kuriuose įvyksta kokių nors kurioziškų ar nenumatytų situacijų. Pavyzdžiui, vieno turnyro metu, lipant iš ringo, plyšo kelnės. Turėjau greitai susiorientuoti, kad po kelių minučių jau būčiau šalia ringo…Su naujomis kelnėmis. Nors papildomų nebuvau pasiėmęs (juokiasi). Kito turnyro metu pietietiško temperamento žiūrovai pradėjo masinius neramumus – teko greitai priimti sprendimą, kaip suvaldyti publiką, ir tęsti renginį.
Ar įsivaizduojate savo vietoje kitą pranešėją?
Džiaugiuosi, kad kiekvienas naujas turnyras duoda kažką naujo. Kai tik turiu galimybę, visada analizuoju pasaulinio lygio ringo pranešėjų darbą, visada stengiuosi tobulinti dikciją, bendravimą su publika, darbo patirtį tiesioginiame eteryje. Pastebėjau tendenciją, kad daugelis žymiausių pasaulio ringo pranešėjų turi solidų amžiaus stažą. Be abejo, nė vienas nesame amžinas ar nepakeičiamas, bet aš mielai įsivaizduosiu save ringe dar ir po 10 metų (šypsosi).
