Kauno „Žiburio“ pagrindinės mokyklos devintokų tėvai gavo Kauno miesto savivaldybės pretenziją, kurioje reikalaujama padengti merijos patirtą 84 900 eurų nuostolį.
Nemenka suma neva susidarė tada, kai pagrindinio išsilavinimo siekiančių vaikų tėvai ir mokyklos taryba teisme išsireikalavo, kad būtų sustabdyta ugdymo įstaigos reorganizacija ir šiems mokslo metams sukomplektuota nors ir nedidukė devinta klasė.
Neįtikimas dokumentas Teismų slenksčius „Žiburio“ pagrindinės mokyklos moksleivių tėvai mina nuo praėjusio pavasario, kai sužinojo, kad Kauno miesto savivaldybė ketina reorganizuoti ugdymo įstaigą ir netenkinti jų pageidavimo komplektuoti devintą klasę. Tuomet kauniečiai pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tarybos sprendimui vykdyti.
„Priimta mums palanki nutartis buvo apskųsta, bet bylą laimėjome dar kartą. Todėl Kauno miesto valdininkai buvo įpareigoti leisti mokyklai tęsti veiklą ir komplektuoti devintą klasę“, – pasakojo „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkė Ilona Komratovienė.
Anot jos, kol vyko teismo procesas, daugelis tėvų nežinojo, kokia reali padėtis bus rugsėjo 1-ąją, tad savo vaikus, turėjusius eiti į devintą klasę, suskubo pervesti į kitas ugdymo įstaigas. Klasėje liko tik septyni auklėtiniai, jie prasidėjus mokslo metams ėmė lankyti pamokas. Kauno miesto savivaldybės teisininkai tarybos sprendimą nutarė toliau ginti teisme. Savo pozicijos laikėsi ir tėvai.
„Norime, kad mokykla liktų, kad vaikai galėtų mokytis ten, kur jiems patinka“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkė.
Tačiau dar iki tol, kol Kauno apygardos administracinis teismas nebuvo priėmęs sprendimo, ar patenkinti tėvų prašymą, šie netikėtai gavo Kauno miesto savivaldybės pretenziją solidariai atlyginti 84 900 eurų žalą. Dokumente nurodyta, į kokią sąskaitą šeši devintokų tėvai ir „Žiburio“ pagrindinės mokyklos direktorė turėtų pervesti šiuos pinigus. Pabrėžta, kad to nepadarius savivaldybė kreipsis į teismą.
„Neslėpsiu – tėvus ištiko šokas. Tačiau pasitarę su advokate išsiaiškinome, kad pretenzija nepagrįsta ir neteisėta, be to, pateikta prieš priimant teismui sprendimą, todėl gali būti laikoma valdininkų spaudimu ieškovams“, – kalbėjo I. Komratovienė.
Tada tėvai nutarė nereaguoti į savivaldybės pretenziją. Teismui paskelbus, kad devinta klasė sukomplektuota teisėtai, o prašymas panaikinti tarybos sprendimą dėl ugdymo įstaigos reorganizacijos atmestas, toliau bylinėtis ir rašyti apeliacinius skundus nusprendė abi šalys.
Prieš kelias dienas
Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kripienė atsiuntė I. Komratovienei tokio turinio elektroninį laišką: „Siūlome bendru raštu jums ir Kauno miesto savivaldybės merui atsisakyti Jūsų ir Mūsų apeliacinių skundų, bylinėjimosi išlaidos tada lieka šalims, ateityje pretenzijų šalys viena kitai nereikš.“
Pasak I. Komratovienės, taikiai susitarti savivaldybės atstovai siūlė jau kelis kartus. „Tačiau valdininkai taikos sutartį dažniausiai supranta taip, kad mes pretenzijų nereiškiame ir reorganizacija vykdoma toliau“, – stebėjosi pašnekovė. Direktorė pasitraukė „Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pozicijos teisme susilpnėjo, kai, anot pirmininkės I. Komratovienės, iš ieškovų būrio pasitraukė ugdymo įstaigos direktorė Asta Daugirdė. Kauno apygardos administraciniam teismui ji pranešė apie tai nutarties skelbimo išvakarėse. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Leonardas Lukoševičius devintokų tėvus informavo, kad mokyklos vadovė nepaprašė valdininkų ir tarybos kitais mokslo metais komplektuoti dešimtos klasės: „Mokyklos direktorė paraiškoje dėl klasių komplektų 2017–2018 m. m. neprašė nustatyti 10 klasės. Paraiškas dėl klasių komplektų buvo privalu pateikti iki 2016 m. gruodžio 5 dienos.“
„Žiburio“ pagrindinės mokyklos tarybos pirmininkė mano, jog ugdymo įstaigos vadovę A. Daugirdę taip pat galėjo neigiamai paveikti savivaldybės pateikta dešimttūkstantinė pretenzija. „Kol mokykla bus reorganizuota, praeis keleri metai. Nesuprantame, kodėl devintokai jiems įprastoje ugdymo įstaigoje negali baigti dešimtos klasės?“ – svarstė pašnekovė.
Moteris spėjo, kad nebepritarti tėvų pageidavimui direktorę galėjo priversti ir savivaldybės valdininkų mokslo metų pradžioje jai skirta nuobauda už tai, jog neva neteisėtai priėmė mokytis devintokus. Tačiau, I. Komratovienės įsitikinimu, A. Daugirdė tiesiog vykdė teismo nutartį, o Kauno miesto savivaldybė į ją nereagavo. Mokyklos tarybos pirmininkė pacitavo teismo nutartį: „Atkreipiu dėmesį, kad teismo buvo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti skundžiamo sprendimo dalies galiojimą bei uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kuriais siekiama neorganizuoti mokinių ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje. Taip pat įpareigoti atsakovą užtikrinti ir nenutraukti mokinių ugdymo 9 klasėje Kauno „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.“
Tėvų bausti negali
Advokatė Raimonda Lazauskienė „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad pagal Vyriausybės nutarimą devintoje klasėje turi mokytis vidutiniškai 25 moksleiviai. Kiekvienam jų nuo šių metų sausio 1-osios valstybė mokslo metams skiria maždaug 1490 eurų dydžio moksleivio krepšelį. Jei savivaldybė leidžia mokyklai komplektuoti mažesnę klasę, trūkstamą lėšų sumą, pagal praėjusių metų balandį priimtą Vyriausybės nutarimą, ji privalo skirti iš savo biudžeto. Tokiu atveju, kai ugdymo įstaigos vadovas pats nutaria komplektuoti Lietuvos vidurkio neatitinkančio dydžio klasę, jis, pasak advokatės, turi prisiimti ir atsakomybę dėl miestui galbūt padarytos žalos. Švietimo įstatymas nurodo, kad moksleivio krepšelis arba mokymo lėšos yra skirtos tiesiogiai švietimo procesui: darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms. Advokatės teigimu, jei savivaldybėms tenka prisidėti prie mažesnių klasių išlaikymo, vienam moksleiviui jos turi skirti ne mažiau lėšų, negu skirtų valstybė.
Pasirinko tokį instrumentą
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad finansinė pretenzija tėvams ir mokyklos direktorei – sąmoningai pasirinkta teisinė priemonė. „Kiekvienas renkasi skirtingus instrumentus.
Teisiniame kare visi būdai geri, jei pasiekiama taika“, – tvirtino jis. Anot direktoriaus, Kauno miesto savivaldybės tikslas – pradėti „Žiburio“ pagrindinės mokyklos reorganizacijos projektą, mat sujungus „žiburiečius“ su KTU Vaižganto progimnazija turi atsirasti nauja ugdymo įstaiga. „Sukelti visus moksleivius į vieną iš šių mokyklų nepavyktų, nes stigtų patalpų. Todėl reorganizacija tikrai užtruks. Apie konkrečius jos rezultatus kol kas nėra kalbos“, – aiškino G. Petrauskas. Jo įsitikinimu, savivaldybės daugiau kaip 80 tūkst. eurų pretenzija devintokų tėvams ir direktorei teismo nepasieks, nes bus pasirašyta taikos sutartis. G. Petrauskas ironizavo, esą daugelis tėvų nori, kad mokykla būtų jų namų kieme, bet juk to finansiškai neįmanoma padaryti. Nuo 2004-ųjų moksleivių Kauno mokyklose sumažėjo 17 tūkstančių. „Kol tėvai nejaučia finansinės atsakomybės už savo veiksmus, jie nelinkę leistis į dialogą. Kai parašėme pretenziją, prasidėjo šiokie tokie teigiami pokyčiai“, – pridūrė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/moksleiviu-tevams-merijos-pretenzija/238130
© Lietuvos žinios
