Portalo „Eurobasket.lt” redaktorius Viktoras Lemežis pasakoja apie Lietuvos krepšinio tendencijas. Kas bus? Yra juk ir apokaliptinių bei optimistinių nuotaikų.
Tomas Čyvas
Pasaulinį krepšinį daug metų stebinčio komentatoriaus nuomonė apie ateitį.
– Ką pasibaigęs klubinis sezonas reiškia Lietuvos krepšiniui?
Nesėkmingas sezonas buvo dviem iš keturių Europos turnyruose dalyvavusių komandų. Panevėžio „Lietkabelis” liko tarp autsaiderių, Klaipėdos „Neptūnas” iki paskutinių turų kovojo dėl atkrintamųjų, tačiau galiausiai visgi grupėje liko aštuntas iš dešimties grupės komandų.
Vilniaus „Rytas” ne tik pirmą kartą savo istorijoje pateko į FIBA Čempionų lygos ketvirtfinalį, kurime gavo palankiausią įmanomą varžovę – Čekijos ekipą. Pusfinalyje įveikta Tenerifės „La Laguna”, o finale sukurtas mažas stebuklas – netikėtai iššovusio Simono Lukošiaus tritaškių dėka panaikintas didžiulis deficitas, o finale palaužtas lietuviškasis Atėnų AEK.
Tai klubui nauda?
Kadangi šiame turnyre kovojama tik dėl didesnių piniginių prizų, vilniečiai laimėjo didžiausią įmanomą sumą iš organizatorių bei itin dosnią premiją iš sostinės savivaldybės.
Kas laimėjo daugiausiai?
Žinoma, didžiausias pasiekimas – puikus Kauno „Žalgirio” pasirodymas Euolygoje. Į dešimtuką iš 20-ies dalyvių pagal biudžetą nepatenkantiems kauniečiams net neprireikė įkrintamųjų varžybų: reguliariajame sezone užimta net penktoji vieta garantavo tiesioginį kelialapį į ketvirtfinalį, kuriame žalgiriečiai pasirodė solidžiai.
Treneris laimėjo?
Tomo Masiulio auklėtiniams teko grumtis su čempionų titulą ginančiais Stambulo „Fenerbachče” krepšininkais. Šarūno Jasikevičiaus žvaigždynas laimėjo abejas rungtynes Turkijoje, tačiau Kaune sykį patyrė nesėkmę, o antrą kartą išsikapstė tik per pratęsimą.
Tai LKL jau nebe dviejų komandų lyga?
-Taip, kitą sezoną Europos taurėje prie „Lietkabelio” ir „Neptūno” prisijungs ir po 16 metų į turnyrą grįžtantys „Šiauliai”, o LKL finalininkai „Utenos „Juventus” krepšininkai kovos Čempionų lygoje.
Kol kas neįmanoma net spėlioti jų galimų rezultatų. Nežinomi burtai, nežinomos komandų sudėtys. Kol kas tik „Šiauliai” perviliojo „Neptūno” kapitoną Martyną Pacevičių. Europos taurėje pasikeitė ne tik formatas, bet atsirado nemaži naujų dalyvių, kai kurie jų perbėgo iš Čempionų lygos.
– Kaip dėl tendencijų? Stiprės ar sipnės Lietuvos rinktinė?
Rinktinė languose ant popieriaus bus itin stipri. Rimui Kurtinaičiui pavyko gauti „taip” iš trijų NBA žaidėjų, tad kandidatų sąrašas labai solidus. Didžiausios netektys yra Domantas Sabonis ir Rokas.
Pirmąjį etapą turėtume baigti be atsitiktinų kluptelėjimų. Italijos rinktinės kandidatų sąrašas atrodo kaip niekada graudžiai.
Skaudžiausia, kad praradome taškus, kurių nenusinešime į antrą etapą, o ten bus be galo sunku, bus ne vienas varžovas su galingomis sudėtimis ir ne mažesnėmis ambicijomis patekti į pasaulio čempionatą.
Kokia didžiausia problema kris treneriui?
Rimas Kurtinantis turės mažai laiko išbandyti naujokus, suderinti komandinį žaidimą, tad sunku spėti, kurie krepšininkai turės daugiau laiko bei didesnės įtakos rinktinės žaidimui.
Lietuvos rinktinėje niekad nebuvo natūralizuotų užsieniečių. Manote, kad reikia? Gal padėtų? Antai vokiečiams padeda juk?
Dėl natūralizuotų žaidėjų klausimas iškildavo seniau. Pirmą kartą, kai norėjo pasą suteikti Vilniaus „Lietuvos ryto” amerikiečiui Erickui Elliotui. tačiau tuomet ir daugybę metų vėliau turėjome problemų dėl įžaidėjų.
Dabar jų nematau: net nesant R.Jokubaičiui, kuris visgi iškrito ne visiems laikams, turime NBA jau pirmame sezone pritapusį Kasparą Jakučionį, LKL reguliariojo sezono MVP Arną Veličką, Dovydą Giedraitį ir Augustą Marčiulionį.
Priekinėje linijoje žaidėjų šiuo metu mažoka – aiškūs lyderiai J.Valančiūnas ir Ąžuolas Tubelis, tačiau tai laikina. Nemanau, kad dabar natūralizacijos klausimas aktualus. Auga daugybė talentų, rinktinės ateitį matau šviesesnę nei per pastaruosius devynerius metus.
Na, dauguma rinktinių natūralizuoja žaidėjus, bet nepamirškime, kad gali žaisti tik vienas toks krepšininkas. Kai kurioms nacionalinėms komandoms tai būna tikras lyderis, tačiau kartais itin padeda ir pajėgiausioms rinktinėms.
Pavyzdžiui, be nieko bendro su Ispanija neturinčio Lorenzo Browno ispanai nebūtų laimėję Eurobasket 2022, o praėjusiose žemyno pirmenybėse turkai be Shane’o Larkino tikrai nebūtų pasiekę finalo.
Tačiau vokiečiai kantriai augino savo kartą ir pastaruosiuose Europos bei Pasaulio čempionatuose triumfavo be natūralizuotų žaidėjų.
To linkiu ir Lietuvai.





























