Šiemet jubiliejinė, 30-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Mechanika 2026“, organizuojama Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF), pirmą kartą vyko bendradarbiaujant su tarptautine konferencija LIMACON – „Advanced Hybrid Lightweight Materials and Technologies for the Global Circular Economy“, kurią organizavo Balstogės technikos universitetas (Lenkija).
Bendras „Mechanika 2026“ ir LIMACON formatas tapo svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos ir Lenkijos mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą. Pirmą kartą dvi tarptautinės konferencijos suvienijo savo programas, sukurdamos bendrą platformą mokslininkams, inžinieriams, verslo atstovams ir inovacijų organizacijoms diskutuoti apie pažangių medžiagų, mechanikos inžinerijos, skaitmeninės gamybos, dirbtinio intelekto ir žiedinės ekonomikos aktualijas.
Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, tyrėjai, pramonės, viešojo sektoriaus ir inovacijų organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis bei tarpdisciplininė programa sudarė puikias sąlygas ne tik dalytis mokslo pasiekimais, bet ir stiprinti ilgalaikius ryšius tarp akademinės bendruomenės ir pramonės. Renginys tapo platforma diskusijoms apie tai, kaip pažangios medžiagos, skaitmenizavimą ir tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie konkurencingos, tvarios ir atsparios Europos pramonės kūrimo.
Ateities pramonės kryptys
Pirmojoje konferencijos sesijoje daug dėmesio skirta tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir regionų atsparumui. Diskutuota apie universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystes, kurios leidžia greičiau kurti inovacijas ir efektyviau įgyvendinti tarptautinius mokslinių tyrimų projektus. Taip pat pristatyta Lietuvos sumaniosios specializacijos strategija bei aptartos naujos bendradarbiavimo galimybės tarp Baltijos regionų ir kitų Europos Sąjungos šalių.
Antrojoje sesijoje daugiausia dėmesio skirta lengvųjų konstrukcijų inžinerijai ir jos vaidmeniui siekiant tvaresnės pramonės. Pranešėjai pristatė Europos lengvųjų konstrukcijų tinklo iniciatyvas, skaitmeninių inovacijų ekosistemų plėtrą bei Lietuvos gamybos sektoriaus patirtį diegiant pažangias medžiagas ir efektyvesnius gamybos sprendimus.
Trečioji konferencijos dalis buvo skirta biožaliavoms, kompozitinėms medžiagoms ir žiedinės ekonomikos sprendimams. Aptarti kompozitų perdirbimo būdai, klimato neutralumo siekiančių tyrimų centrų veikla bei naujos kartos biologinės kilmės medžiagos, kurios ateityje galėtų pakeisti tradicines statybos ir inžinerijos technologijas.
Ketvirtojoje sesijoje daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto ir skaitmeninių platformų taikymui inžinerijoje. Ekspertai pristatė dirbtinio intelekto sprendimus transporto sektoriui, pažangias projektavimo platformas bei naujus inžinierių rengimo metodus, paremtus skaitmeniniais įrankiais ir virtualiuoju modeliavimu. Diskusijose pabrėžta, kad dirbtinis intelektas tampa svarbiu įrankiu švietime, moksliniuose tyrimuose ir pramonės procesuose.
Penktojoje sesijoje aptartos Europos Sąjungos finansavimo priemonės, tarpvalstybinio bendradarbiavimo modeliai ir regioninės inovacijų strategijos. Pranešėjai akcentavo, kad sėkmingoms mokslinėms iniciatyvoms vis svarbesnis tampa universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, leidžiantis kurti tarptautinius konsorciumus ir įgyvendinti didelės apimties inovacijų projektus.
Baigiamojoje konferencijos diskusijoje pabrėžta, kad šiandien mechanikos inžinerijos pažangą lemia ne tik technologiniai sprendimai, bet ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas. Bendra „Mechanika 2026“ ir LIMACON konferencija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip universitetų, mokslo centrų ir pramonės partnerystė gali skatinti naujų idėjų gimimą, bendrus mokslinius tyrimus ir ilgalaikius tarptautinius projektus.
Tarptautinė partnerystė inovacijų plėtrai
Balstogės technikos universitete tarptautinių konferencijų LIMACON ir „Mechanika 2026“ metu įvyko projekto „Nuo mokslinių tyrimų iki praktikos: KTU ir DTU partnerystė, orientuota į technologijų perdavimą MVĮ“ partnerių seminaras (angl. workshop), subūręs Kauno technologijos universiteto, Drezdeno technologijos universiteto ir Balstogės technikos universiteto mokslininkus bei inovacijų ekspertus.
Renginys organizuotas įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal „Hochschulkontor“ programą. Seminaro metu aptarti tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos mokslinių tinklų plėtros klausimai, ypatingą dėmesį skiriant žiedinės ekonomikos technologijoms, lengvųjų konstrukcijų inžinerijai, perdirbimo procesams ir technologijų perdavimui pramonei.
Diskusijose nagrinėtos galimybės rengti bendrus projektus pagal EUREKA, EUROSTARS ir Tarpregioninių inovacijų investicijų (angl. Interregional Innovation Investments, I3) programas. Taip pat aptartos naujos mokslinių tyrimų kryptys, apimančios skaitmenines gamybos technologijas, kompozitines medžiagas, anglies pluoštu armuotą betoną, 3D spausdinimą ir struktūrų būklės stebėseną. Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie „Technology Hanse“ koncepcijos potencialą Baltijos jūros regione bei galimybę rengti bendrą „Erasmus Mundus“ magistrantūros programą, kurios tikslas – ugdyti tarptautinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje dirbančius, dirbtinio intelekto technologijas ir tvarumo principus išmanančius inžinierius.
Aptarti rezultatai ir numatyti bendri veiksmai sustiprino partnerių siekį kurti ilgalaikį universitetų ir verslo bendradarbiavimo tinklą bei didinti inovacijų poveikį regiono mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
Per dvi konferencijos dienas dalyviai pristatė naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, aptarė pažangių technologijų taikymą pramonėje, diskutavo apie tarptautinių mokslinių tyrimų kryptis bei užmezgė naujas partnerystes būsimiems projektams. Ši sinergija dar kartą parodė, kad šiandien didžiausios inovacijos gimsta glaudžiai bendradarbiaujant universitetams, verslui ir tarptautiniams partneriams.
LIMACON ir „Mechanika 2026“ dar kartą parodė, kad Europos pramonės ateitis grindžiama trimis kertiniais principais: tarptautiniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, pažangiomis medžiagomis ir skaitmeninėmis technologijomis bei tvaria, žiedinės ekonomikos principais paremta gamyba.
Konferencijos dalyviai sutarė, kad inovacijos šiandien gimsta ne pavienėse laboratorijose, o bendruose universitetų, verslo, klasterių ir viešojo sektoriaus projektuose. Būtent toks bendradarbiavimo modelis leis Europai išlikti konkurencingai sparčiai besikeičiančioje pasaulio pramonėje.
