Birželio 17-18 dienomis krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dalyvavo Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime. Jame daugiausia dėmesio buvo skirta kolektyvinės gynybos stiprinimui, ypač Europos gynybinių pajėgumų auginimui, artėjančio NATO viršūnių susitikimo Ankaroje pasiruošimui, gynybos finansavimo didinimui ir oro gynybos, įskaitant kovos su dronais klausimams. Taip pat didelis dėmesys skirtas ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimui.
„Per pastaruosius metus matome esminį sąjungininkų apsisprendimą investuoti į savo saugumą: Europos sąjungininkės ir Kanada 2025 m. gynybai skiria daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei 2024 m. – tai beveik 20 proc. augimas. Šiose augančiose tendencijose Lietuva rodo lyderystę investuodama didžiausią procentą aljanse – 5,38 proc. nuo BVP, iš kurio pusė yra skirta dideliems įsigijimams. Tai – aiškus signalas gynybos pramonei sparčiai didinti gamybinius pajėgumus ir investuoti į technologinę pažangą“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ministras pabrėžė, kad augančios Europos ir Kanados investicijos į gynybą rodo reikšmingą žingsnį sąžiningesnio naštos pasiskirstymo ir didesnio atsakomybės už kolektyvinį saugumą prisiėmimo. Kartu šis atsakomybės persiskirstymas rodo būtinybę sąjungininkams dar intensyviau vystyti savo pajėgumus.
„Lietuva ne tik sparčiai augina gynybos finansavimą. Esame pasiryžę užtikrinti realius gynybinius pajėgumus – praktiškai visa mūsų šalies karo meto struktūra yra priskirta NATO gynybos planų įgyvendinimui. Tai demonstruoja aiškų atsakomybės už kolektyvinį saugumą ir regiono stiprinimą prisiėmimą“, – teigė R. Kaunas.
Pirmą kartą po 19 metų NATO Branduolinio planavimo grupė išplatino viešą pareiškimą, kuriame pabrėžia, kad strateginės branduolinės sąjungininkų pajėgos yra kertinis NATO saugumo garantas ir atgrasymo architektūros ramstis. Ministrai sutarė toliau stiprinti NATO branduolinio atgrasymo misiją, modernizuojant NATO branduolinius pajėgumus, stiprinant branduolinio planavimo gebėjimus ir prisitaikant prie saugumo tikslų įgyvendinimo.
Lietuvos krašto apsaugos ministras taip pat susitiko su Prancūzijos gynybos ministre Catherine Vautrin ir aptarė planuojamus pajėgumų įsigijimus bei dvišalį bendradarbiavimą. Robertas Kaunas taip pat akcentavo ginkluotųjų sistemų CAESAR Mk2 pristatymų laiku svarbą.
Dvišaliame susitikime su Švedijos gynybos ministru Pål Jonson Lietuvos ministras Robertas Kaunas aptarė pajėgumų kovai su bepiločiais orlaiviais stiprinimą ir pažangą dėl kovos mašinų CV90 planuojamų įsigijimų.
NATO Ukrainos kontaktinės grupės susitikime ministrai aptarė ir ilgalaikės paramos Ukrainai užtikrinimo klausimus. Ministras R. Kaunas pabrėžė, kad Ukrainai reikia stabilumo ir investicijų, kad yra didelis poreikis stiprinti NATO šalių įsipareigojimus, tęstinę karinę paramą.
Lietuva toliau laikosi įsipareigojimo paramai skirti ne mažiau nei 0,25 proc. nuo BVP per metus. Ši parama teikiama keliomis ilgalaikėmis kryptimis: skubiems Ukrainos poreikiams, Išminavimo koalicijai, tarptautiniams fondams ir kolektyvinėms iniciatyvoms, karių rengimui, sužeistųjų reabilitacijai ir dalyvavimui pajėgumų koalicijose.
Susitikime ministrai taip pat aptarė laivybos saugumo Hormuzo sąsiauryje klausimus. Lietuva turi mandatą dalyvavimui tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje. Į šias operacijas galėtų būti siunčiama iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
