Gegužės gale Astanoje posėdžiavo Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) valdymo organas – Aukščiausioji Eurazijos ekonomikos taryba. Diskusijų metu buvo aptariama, kaip pasinaudoti dirbtiniu intelektu siekiant paspartinti prekybos srautus ir skaitmenizuoti prekybos bloko šalių ekonomiką.
Luke Rodheffer
Naujausi prekybos bloko pristatyti pokyčiai apima skaitmeninę prekių tranzito per laisvosios prekybos zoną sistemą.
Tačiau birželio 7 d. Armėnijoje įvykusių parlamento rinkimų rezultatai sumenkino šią naujieną. Armėnijos ministro pirmininko Nikol Pashinyan provakarietiška partija „Civilinė sutartis“ laimėjo parlamento rinkimus, o tai reiškia, kad Armėnija greičiausiai toliau sieks derybų dėl santykių suartėjimo su Europos Sąjunga, o diskusijos dėl galimo pasitraukimo iš EES tebėra aktualios.
Šalies parlamentas patvirtino teisės aktą, kuriuo pradedamas stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesas 2025 m. kovo mėn., ir toliau bendradarbiauja su Sąjunga. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ragino surengti referendumą Armėnijoje, kad būtų galutinai nuspręsta, ar rinktis EES, ar Europos Sąjungą.
Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad jei Armėnija pasitrauks iš EES, „dujų kaina išaugs keturis kartus, o pinigų pervedimai, kurių vertė siekia 4 mlrd. JAV dolerių per metus, bus drastiškai sumažinti“, po to pagrasino sustabdyti prekių importą iš Armėnijos į Rusiją.
Jis taip pat pažymėjo, kad tokios baudžiamosios priemonės buvo taikytos Ukrainai po to, kai Kijevas nusprendė siekti suartėjimo su ES.
Rusijos vicepremjeras Aleksejus Overčukas paskelbė, kad Rusija ir kitos EES valstybės narės nagrinėja būdus, kaip nutraukti Armėnijos narystę prekybos bloke.
Jis taip pat pagrasino imtis tolesnių veiksmų, siekdamas užblokuoti Armėnijos importą „Rusijos rinkos apsaugos“ vardu. Jau įvesti įvairių Armėnijos eksporto prekių, nuo alkoholio iki mineralinio vandens ir daržovių, importo draudimai.
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad 2025 m. prekybos apimtis tarp EAEU valstybių narių pasiekė rekordą – beveik 100 mlrd. JAV dolerių. Tačiau šis skaičius sudaro tik nedidelę dalį bendro bloko bendrojo vidaus produkto (BVP), kuris siekia 3 trilijonus JAV dolerių. Tai gerokai mažiau nei ES vidaus prekybos lygis, kuris 2024 m. pasiekė 61,8 proc.
Be prekių koridorių palengvinimo posovietinėje erdvėje, EAEU susiduria su sunkumais plėtojant pramoninį bendradarbiavimą tarp savo valstybių narių, kaip parodė neseniai įvykęs Kirgizijos ir Baltarusijos verslo lyderių susitikimas.
Nepaisant Baltarusijos patirties žemės ūkio technikos srityje ir laisvosios prekybos tarp EESvalstybių narių, Kirgizijoje perkama labai mažai pramoninių prekių dėl konkurencijos su Kinijos Liaudies Respublika. Armėnijos prekybos apimtis su EES 2026 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1,41 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia 15,6 proc. sumažėjimą, tuo tarpu prekybos apimtis su Europos Sąjunga siekė 763,2 mln. JAV dolerių, t. y. padidėjo 54,3 proc.
Kazachstano verslo spauda pažymėjo, kad prekyba tarp Kazachstano ir Armėnijos yra labai nedidelė, todėl bet koks Armėnijos išstojimo poveikis šalies ekonomikai būtų nereikšmingas. 2026 m. pirmąjį ketvirtį prekybos apimtis tarp šių dviejų valstybių sudarė tik 0,3 proc. visos Kazachstano prekybos su kitomis EES narėmis. Kirgizijos verslo spauda taip pat atkreipė dėmesį į panašias tendencijas – labai mažas prekybos apimtis su Armėnija.
Kazachstano ekonomistė Meruert Makhmutova iš šalies Viešosios politikos tyrimų centro teigė, kad EES atliko lemiamą vaidmenį, leidžiantį Rusijai apeiti Vakarų sankcijas.
Tačiau šis blokas gali pakartoti Tarybų Sąjungos likimą, jei Rusijos ekonomika pablogės dėl karo su Ukraina ir įtrauks į nuosmukį kitas valstybes nares.
Kazachstanas, kuris atliko svarbų vaidmenį kuriant laisvosios prekybos zoną, gali būti paskutinis, kuris ją paliks.
Ji taip pat pažymėjo, kad prekybos zona leido Rusijos įmonėms dalyvauti Kazachstano valstybiniuose konkursuose, tačiau Kazachstano įmonėms tapo žymiai sunkiau patekti į Rusijos konkursus.
Jos kritika atspindi tą pačią kritiką, kurią blokui anksčiau yra išsakę Centrinės Azijos ekonomistai ir verslo lyderiai, ypač po to, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją į Ukrainą.
Baltarusijos ministro pirmininko pavaduotoja Natalija Petkevič spaudos konferencijoje pripažino, kad „padėtis su Armėnija ir Moldavija rodo, jog mums reikia naujų svertų, kad sąjunga galėtų visapusiškai veikti“.
Petkevič pasirinkta kalba yra daug ką atskleidžianti, nes terminas „svertas“ dažnai vartojamas kontrolės prasme. Reakcija į Armėnijos svyravimus dėl narystės EES atskleidė, kokiu mastu šis prekybos blokas tebėra ne tik prekybos blokas, bet ir politinis projektas.
Rusija stengėsi pritraukti į bloką kitas posovietines valstybes, ypač Uzbekistaną – labiausiai apgyvendintą Centrinės Azijos šalį, kurios parlamentas 2024 m. spalio mėn. kol kas atmetė narystės galimybę. EES tebėra pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos vizijos elementas, ir Maskva tikriausiai vertins tai, kad blokas ne tik neplečiasi, bet ir gali susitraukti, kaip rimtą smūgį šalies prestižui.
EURASIA DAILY MONITOR
