Verslininkai pasigyrė, kaip gerai sekasi turtėti per šventes. Apie tai jų pranešimo tekstas žemiau- netaisytas.
Joninės – viena seniausių švenčių ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse Baltijos šalyse.
Jos atėjusios iš pagoniškų laikų, kai gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su žemdirbyste, metų laikų kaita ir gamtos galia. Nors tam tikri šventės aspektai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skiriasi, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių trijų šalių pirkėjų krepšelis, ruošiantis šventei, yra gana panašus.
Joninės, Lietuvoje dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, Latvijoje – Jāņi arba Līgo svētki, o Estijoje – Jaanipäev, žymi vasaros saulėgrįžą – ilgiausią metų dieną ir trumpiausią naktį.
Lietuvoje pirmieji Joninių paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose siekia dar XIV amžių. Per ištisus šimtmečius ši šventė išsaugojo savo pagrindinius simbolius – ugnį ir vandenį, o dauguma svarbiausių papročių išliko pagoniški: laužų kūrenimas, dainos, šokiai, vainikų plukdymas ir budėjimas iki aušros. Anksčiau buvo tikima, kad Joninių nakties ugnis apsaugo nuo nelaimių, o rytmečio rasa turi gydomųjų galių.
Latvijoje Jāņi iki šiol yra viena svarbiausių nacionalinių švenčių, o prieš trejus metus atlikta apklausa atskleidė, kad pagal gyventojų šventimo mastą ji lenkia netgi Kalėdas. Estijoje Jaanipäev ne tik išlaikė senąsias folkloro tradicijas, bet ir įgijo papildomą istorinę reikšmę – šioje šalyje birželio 23-ąją minima ir Pergalės diena, skirta pažymėti Estijos nepriklausomybės karo pergalei.
Šašlykai, arbūzai ir traškučiai
Nors trijų Baltijos šalių Joninių tradicijos šiek tiek skiriasi, pirkinių krepšeliai šiose valstybėse ganėtinai panašūs. Kadangi trumpiausią metų naktį žmonės leidžia gamtoje, prie laužo ar grilio, jai ruošiantis daugiausiai įsigyjama kepimui skirtų gaminių, vasariškų užkandžių ir vaisių.
„Kadangi Joninės dažniausiai švenčiamos dideliame draugų būryje, tai ir pirkinių krepšeliai šią dieną būna itin gausūs. Ruošiantis Joninių vakarėliui, labiausiai išauga gaivių arbūzų, bulvių traškučių ir mėsos gaminių, skirtų kepti ant grilio, pardavimai“, – sako Titas Atraškevičius, lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovas ryšiams su žiniasklaida.
Pagal absoliučius skaičius Joninių dieną, birželio 23-ąją, pernai visose trijose Baltijos šalyse kiekiškai labiausiai augo arbūzų pardavimai. Antroje vietoje pagal bendrą augusį parduotą kiekį Lietuvoje pernai per Jonines buvo bulvių traškučiai, o trečioje – kietieji sūriai. Traškučiai ir jiems skirti padažai pagal labiausiai augusius parduodamus kiekius antrąją vietą pernai užėmė ir Latvijos bei Estijos „Maximose“. Tuo metu trečioje vietoje Latvijoje pernai daugiau nei įprastai pirkėjai įsigijo majonezo ir jų padažų, o Estijoje – kaulavaisių.
„Pernai Joninių diena, birželio 23-oji, buvo pirmadienis. Lyginant su eiliniu 2025 m. pirmadieniu, tą dieną Lietuvos „Maximos“ parduotuvėse labiausiai augo sveriamų ir fasuotų šviežios mėsos šašlykų pardavimai“, – prisimena T. Atraškevičius ir priduria, kad pernai per Jonines, lyginant su įprastu pirmadieniu, šašlykai buvo itin paklausūs ir kaimyninėse šalyse.
Ruošiantis trumpiausios metų nakties šventei, Baltijos šalyse stipriai išauga ir ne maisto prekių paklausa. Pavyzdžiui, griliui skirtų anglių pardavimai, lyginant su įprastu pirmadieniu, pernai Joninių dieną daugiau nei keturis kartus augo Lietuvos „Maximose“, daugiau nei 20 kartų – Estijos ir net 31 kartą daugiau – Latvijos „Maximos“ tinkle. Daugiau nei 7 kartus, palyginus su eiliniu pirmadieniu, pernai per Jonines tautiečiai pirko ir paparčius vazonėliuose, o latviai – degiuosius skysčius griliui, kurių pardavimai augo beveik 27 kartus.
Pagrindiniai Joninių skirtumai
Nors pagrindiniai Joninių šventimo papročiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tie patys, skirtumų taip pat yra. Visose šalyse didžiąją nakties dalį dega laužai, per juos šokinėjama, ieškoma paparčio žiedo ir einama pasitikti saulės.
Latvijoje, lyginant su kaimynėmis, kur kas stipresnė vainikų plukdymo tradicija ir tiesiog privalomas kmynų sūris – vienas iš šios šalies kulinarinių simbolių. Specialų pavadinimą – līgo – turi ir visą naktį dainuojamos latvių liaudies dainos, o išbuvimas neužmigus iki aušros užtikrina sėkmę visiems ateinantiems metams.
Arčiau Šiaurės ašigalio esančioje Estijoje papildomos egzotikos Joninėms prideda „baltosios naktys“, o papildomo šventiškumo ir pasididžiavimo – tą pačią birželio 23 d. nuo 1934 metų minima Pergalės diena. Būtent šią 1919 m. dieną įvyko Cėsio mūšis, kuriame jungtinės Estijos ir Latvijos pajėgos nugalėjo „Baltijos landesvero“ – vokiečių savanorių karinio junginio – pajėgas.
