Antony Fauči, pagrindiniam pasaulinio atsako į Covid pandemiją režisieriui, o gal tam, be kurio pandemijos nebūtų apskritai, nemalonumai tęsiasi. JAV Prezidentas Džo Baidenas prieš baigdamas savo kadenciją suteikė Antony Fauči visišką ir besąlyginę prevencinę prezidentinę malonę, kuri apima draudimą persekioti už baudžiamąsias veikas, kurias pastarasis galėjo padaryti, eidamas savo tarnybines pareigas. Visgi JAV demokratinis procesas tiek stiprus, kad nepaisant suteiktos indulgencijos,
Antony Fauči gali tekti atsakyti baudžiamąja tvarka. Nes malonė apima tik federalines veikas iki 2025 m. sausio 19 d., tačiau neapima vėlesnių veikų, tame tarpe parodymų apie pandemijos valdymą JAV Senate.
Pirmasis etapas – vakar įvykęs balsavimas minėtame Senato komitete dėl nepagarbos Kongresui. Fauči pripažintas pažeidęs pagarbą Kongresui, nes atsisakė atsakyti į Senato komiteto narių klausimus, pasinaudodamas JAV Konstitucijos 5 pataisa, suteikiančią teisę atsisakyti atsakyti į klausimą, jei atsakymas galėtų padėti asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Senatorius Randas Paulas ir kiti pateikė duomenis apie Fauči melą dėl Covid kilmės, virusų funkcijų plėtros arba paprastai – užkrečiamumo didinimo finansavimo, kaukių suteikiamos apsaugos, privalomo distancijos reikalavimų, mokyklų uždarymo, darbdavių spaudimo vakcinuotis ir t.t. Apkaltinęs nepagarba Kongresui, Senato komitetas perdavė klausimą JAV Teisingumo departamentui spręsti dėl baudžiamojo persekiojimo pradėjimo.
Pavydžiu senoms demokratijoms. Istoriškai susiformavę procesai leidžia tikėtis, kad didelę žalą visuomenei padarę pareigūnai neliks nenubausti. O žala – milžiniška. Nuo supriešintos visuomenės ir prarastų mokslo metų, iki prievartos prieš žmogų, prarastų darbų ir šalutinių poveikių. Visa tai, apie ką kalbėjome prieš penkerius metus, pasitikdami nematyto masto pasipriešinimą ir žeminimą.
Tik kelių drąsių visuomenės veikėjų kiekvienoje tautoje dėka pavyko atsispirti, sustabdyti neteisėtą persekiojimą, įvestą visuotinę kontrolę.
Tie drąsieji viešino valdžios melą apie tai, kad paprastas medžiaginis skuduras veiksmingai apsaugo nuo virusinio užsikrėtimo, melą apie aiškiai nustatytą natūralią viruso kilmę, už visuomenei sudarytą įspūdį, kad vakcinų saugumo ir veiksmingumo vertinimas buvo galutinis ir baigtas, prievartą skiepytis, kontaktinio ugdymo draudimą, kontaktinių paslaugų teikimą tik vakcinuotiems, reguliavimą, lemiantį nesiskiepijusių atleidimą iš darbų, bandymą prievarta skiepyti medikus ir spaudimą skiepyti vaikus.
Galimų šalutinių poveikių slėpimą ir atsisakymą kompensuoti dėl medikamento kilusią žalą tiems, kuriems ji galėjo kilti. Duomenų buvo „per akis“ jau 2021-ųjų rudenį. Juos nuolat viešinome, susidurdami su „sąmokslo teorijų“ ir „plokščiažemių“ etiketėmis. Vėliau įrodymų kiekis tik plėtėsi.
Dabar šie įrodymai ir politinis vertinimas oficialūs – 2024 m. JAV Atstovų Rūmų Specialiojo pakomitečio dėl koronaviruso pandemijos galutinėje ataskaitoje.
Dar ryškesni įrodymai – visoje eilėje kritiškų mokslinių tyrimų, kurių skelbimas pandemijos metu ir po jos įvairiais būdais buvo itin apsunkintas, A. Fauči slaptame asmeniniame dienoraštyje, kurį pateikęs senatorius Randas Paulas, liudijo Fauči melą visuomenei ir senatoriams, galų gale A. Fauči tsisakymas atsakyti senatoriams į dėl to kilusius klausimus, pasinaudojant teise neliudyti prieš save.
Vyšnia ant torto – vakar įvykęs balsavimas Senato komitete, kuris gresia A.Fauči baudžiamuoju persekiojimu.
JAV iš politinio proceso vertinimo, persikėlė į teisinį. O Lietuvoje jokie procesai net nepradėti. Maža to, apie JAV vykstančius teisinio ir politinio vertinimo procesus, mano žiniomis, nepranešė NĖ VIENA žiniasklaidos priemonė.
Neretai kaltiname valdininkus ir politikus. O ketvirtoji valdžia – žiniasklaida, kur? Juk ji taip pat turi pareigas visuomenei. Pagrindinė – skelbti svarbią informaciją. Bešališkai. Juk jos nutylėjimas iš esmės reiškia ir žiniasklaidos bendradarbiavimą su valdininkų ir politikų neteisėtomis veikomis.
Nutylėjimas, kad visuomenė buvo persekiojama ir spaudžiama, o neteisėtų priemonių kritikai menkinami ir žeminami nepagrįstai, reiškia bendradarbiavimą neteisėtume.
Klaidų pripažinimas naujai paaiškėjusių duomenų paskelbimo forma – vienas kelias. Drąsus ir sąžiningas. Liudijantis žiniasklaidos gebėjimą tobulėti. Reabilituojantis, užtildantis kritikus, kartu verčiantis ateities darbuose pasitempti.
Kitas kelias – socialinių tinklų ir nuomonių ribojimas. Nes nepripažintos klaidos didina pasitikėjimo atotrūkį tarp socialinių tinklų skelbiamų naujienų ir „oficialiosios žiniasklaidos“. Tyčia vadinu „oficialiąja“, nes tokia jau tampama. Juk pasitikėjimo žiniasklaida mažėjimas, lemia didesnį pasitikėjimą kitais informacijos šaltiniais.
Jei pasitikėjimo negali išsiugdyti gerais darbais, tuomet tenka imtis draudimų ir kontrolės. Tam tarnauja Ulbinaitės įstatymų projektai, siekiantys riboti nuomonę, Seime jau priimtos tariamos „dezinformacijos“, kurią nustatys ne teismas, o valstybės biurokratai, įstatymo pataisos. Sudie, demokratija? Nejau sutinkate grįžti į sovietmečio kontroliuojamą žiniasklaidos erdvę? Juk nuo jos vėliau kentėsite ir Jūs patys.
O gal sureagavo Lietuvos politikai? Bent pripažinimas klydus ar atsiprašymas. Juk turime ir poziciją, ir opoziciją, kurios rinkėjams vis įrodinėja, kuri geresnė. Nei vienos oficialios reakcijos, išskyrus kelis politikus, kurie ir pandemijos metu drįso kalbėti tiesą. Nei vieno pareiškimo ar reakcijos iš oficialios valdžios.
Nei Prezidento, nei Seimo Pirmininko, Vyriausybės vadovo ar bent jau ministro. Į Seimą patekus naujoms jėgoms ir joms daugiau nei pusantrų metų vadovavus Seimo Sveikatos reikalų komitetui buvo įsižiebusi viltis. Išskyrus tuos pačius kelis politikus, iki šiol nėra nei vienos Seimo frakciją turinčios politinės partijos reakcijos. Klausiate, kodėl visi tyli lyg vandens burnon prisėmę?
Ogi todėl, kad netinkamą atsaką į pandemiją pradėjo vieni, o tęsė kiti. Visi kartu vykdė visuomenei žalingą politiką, kurios finansinę naudą pirmiausia gavo tarptautinės farmacijos bendrovės. Juk dar iki dabar valstybė leidžia pinigus Covid vakcinoms: moka keliskart – už jų pirkimą ir utilizavimą.
Visa politinė sistema padėjo globalizmo ideologams įvesti visuotinę visuomenės kontrolę. Arba kaip rašė Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai – padėjo vykdyti „Didijį perkrovimą“. Visa politinė sistema kartojo „tikėjimo mokslu“ dogmą visiems, kurie kėlė klausimus ir prašė argumentų. Beje, politinio veikimo mechanizmas nepasikeitė ir dabar – tik tuomet klausiantiems buvo klijuojamos vienos, šiandien – kitos etiketės.
Jei pamiršote, už ką turėtų būti taikoma atsakomybė arba už ką derėtų bent jau atsiprašyti, primenu:
Privalomas kaukių dėvėjimo reikalavimas – įvestas 2020 m. pradžioje pirmojo karantino metu. S. Skvernelio Vyriausybė pavedė Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, kuris reikalavimą pakartojo ir antrojo karantino metu 2020-ųjų rudenį. Medicininio išsilavinimo nereikia, kad suprasti, jog kaukės nuo viruso efektyviai apsaugoti negali. Kaip vėliau taikliai apibūdino vienas virusologas: tai tas pats, kaip tvoromis gintis nuo uodų.
Skrodimų draudimas – 2020-ųjų balandį Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga iš esmės uždraudė mirusiųjų skrodimus. Griežtai nerekomenduota skrosti tiek mirusius nuo Covid, tiek ir įtariamus sirgus Covid. Iš esmės tai reiškė, kad autopsiją leidžiama atlikti tik gavus neigiamą Covid tyrimo rezultatą. Šis reguliavimas užkirto kelią laiku fiksuoti ir vakcinų galimą šalutinį poveikį.
Covid kaip mirties priežasties nustatymas – 2020 metais keičiami teisės aktai dėl Covid kaip pagrindinės mirties priežasties. Pradžioje visiems mirusiems su Covid buvo nurodoma pagrindinė mirtį sukėlusi liga, šalia to nurodoma Covid kaip svarbi patologinė būklė, vėliau imta skirti „mirė nuo Covid“ ir „mirė su Covid“.
Tai įgalino ženkliai padidinti su Covid siejamų mirčių skaičių – visuomenė ilgainiui ėmė neskirti „su Covid“ ar „nuo Covid“, o žiniasklaida šią skirtį menkino.
Dirbtinai sukurta ypatinga mirties baimės atmosfera, kuri leido toliau plėsti asmens teisių ribojimus. Beje, Fauči dienoraštyje ryškėja prieštara tarp realaus ir jo viešai deklaruoto (ženkliai padidinto) mirtingumo nuo Covid.
Mokyklų uždarymas – 2020 metų kovo mėn. pasitarus Vyriausybei ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nusprendė stabdyti kontaktinį ugdymą ir vaikų priežiūros procesą švietimo įstaigose.
Socialinės ir fizinės distancijos reikalavimai – 2020 metų pavasarį įvedamas draudimas organizuoti 100 žmonių renginius atviroje erdvėje. Vėliau draudimas būriuotis sumažintas iki penkerių, o dar vėliau – iki dviejų asmenų.
Šie ribojimai pradėti A.V erygos sprendimu, vėliau atsispindėjo ir S. Skvernelio, ir Šimonytės vyriausybės nutarimuose, pastaruosius siūlė ministras A. Dulkys.
Judėjimo tarp savivaldybių apribojimai. Nustatyti I. Šimonytės Vyriausybės. A. Dulkys nuolat teikė siūlymus Vyriausybei dėl karantino keitimo. Judėjimo ribojimus fiziškai kontroliavo VRM ir jos pavaldžios įstaigos, kuriai vadovavo ir judėjimo ribojimų kontrolę komentavo A. Bilotaitė.
Savanoriško „galimybių paso“ nustatymas – 2021 metais A. Armonaitė parengė ir pristatė savanorišką galimybių pasą verslui. „Verslams savanoriams“ mažinami visuotinai taikomi veiklos ribojimai. Nuo rugpjūčio tai įteisinta I. Šimonytės Vyriausybės nutarimu. Prasideda visuomenės segregacijos laikotarpis, kol kas „savanoriškas“.
Privalomas „galimybių pasas“ – A. Dulkio vadovaujamos SAM remtas ir įgyvendintas, I. Šimonytės Vyriausybės kolegialiai priimtas ir įsigaliojęs nuo 2021 m. rugsėjo 13 dienos, kuriuo vakcinacija tapo kone privaloma.
Nepasiskiepijusiems ir neturintiems nuolat atnaujinto teigiamo testo rezultato uždrausta teikti ir gauti kontaktines paslaugas, tame tarpe ir lankytis didesniuose prekybos centruose ir parduotuvėse.
Pareigos nuolat testuotis kaštai pradžioje buvo dengiami iš valstybės biudžeto lėšų. Nuo gruodžio mėnesio spaudimas pasiskiepyti ženkliai padidintas, įpareigojant šį brangų ir nuolatinį testavimąsi atlikti asmeninėmis lėšomis. Nevykdantys šios pareigos – šalinami nuo darbų ar atleidžiami.
Vien Vyriausybės nutarimais ar operacijų vadovų sprendimais žmonių namuose neuždarysi, prieš save kelti rankos nepriversi. Buvo būtina kontroliuoti viešąją erdvę ir nuomonę: neskelbti nenaudingos informacijos ir maksimaliai platinti reikiamą.
To pasekoje reikėjo supriešinti visuomenę, „teisingąją“ visuomenės dalį nukreipti prieš nepaklusniuosius. Šį procesą turėjo užtikrinti maksimaliai sėjama baimės emocija.
Šalia žiniasklaidos, šiam procesui vykti padėjo visa eilė ribojimų palaikytojų už pinigus:
Viešinimo kampanija „Petys už laisvę“ ir kiti. Užsakovas – SAM, finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo. Vien šiam projektui skirtingiems asmenims ir įmonėms finansuota veikų už daugiau nei pusę milijono eurų.
O kur siūlymai nepasiskiepijusių gyvenimus paversti pragaru. Siūlymai persekioti nepasiskiepijusius ar be kaukių ir jų vaikymąsi gamtoje ar net iš maldos namų.
Politikų raginimai persekioti atsisakiusius skiepytis baudžiamąja tvarka ir juos įkalinti. Brangiai finansuoti nuolatinių faktų tikrintojų straipsniai, paprastai tariant, už pinigus vykdytą tikrų faktų neigimą ir asmenų, kurie skelbė tikrus faktus, orumo žeminimą.
Jei jie pamirš atsiprašyti, nepamirškime jų mes. Nes istorija, kurios pamokos neišmoktos, linkusi kartotis.
*****
Ignas Vėgėlė yra Seimo narys, priklausąs Mišriai parlamentarų grupei. Balotiruojantis jį iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tai jo asmeninė nuomonė.
