Iki 2026 m. liepos 28 d. iš daugiau nei 20 000 Ukrainos vaikų, kurių priverstinis perkėlimas į Rusiją buvo užfiksuotas Ukrainos valdžios institucijų, buvo grąžinti tik 2 404. Rusijos pareigūnai tvirtina, kad jie „gelbėja“ Ukrainos vaikus. 2023 m. birželio mėn. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė: „Mes juos išvežėme iš konflikto zonos, išgelbėdami jų gyvybes ir sveikatą… Niekas nesiruošė atskirti nė vieno žmogaus, nė vieno vaiko nuo jų šeimų“.
Tatjana Vorožko, Inna Kubai // „Eurasia Daily Monitor“
„The Reckoning Project“ (TRP) – žurnalistų ir teisininkų komanda, kuri dokumentuoja, viešina ir padeda rengti bylas dėl žiaurių nusikaltimų, kurioje dirba šie autoriai – surinkti įrodymai paneigia šią Kremliaus versiją.
Sausio mėnesį keliems JT specialiesiems pranešėjams pateiktame dokumente TRP išdėstė, kaip Rusijos pajėgų vykdomas savavališkas sulaikymas, kankinimai ir bauginimai privertė civilius gyventojus palikti okupuotą Ukrainos teritoriją, pažeidžiant žmogaus teisių teisės aktus.
Tame tarpe KetvirtosiosŽenevos konvencijos 49 straipsnį, kurioje draudžiama saugomų asmenų deportacija ar priverstinis perkėlimas „iš okupuotos teritorijos į okupuojančiosios valstybės teritoriją arba į bet kurios kitos šalies teritoriją, nesvarbu, ar ji okupuota, ar ne… nepriklausomai nuo motyvų“.
Ženevos konvencijų I papildomo protokolo 78 straipsnis aiškiai draudžia evakuoti vaikus iš okupuotos teritorijos į užsienį, išskyrus atvejus, kai tai daroma laikinai dėl svarių priežasčių, susijusių su sveikata ar kitokiu medicininiu gydymu, ir paprastai gavus jų tėvų ar teisėtų globėjų raštišką sutikimą.
Rusijos veiksmai, susiję su Ukrainos vaikų perkėlimu, akivaizdžiai pažeidžia šias apsaugos nuostatas.
Kovo mėnesį Jungtinių Tautų Nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija dėl Ukrainos padarė išvadą, kad Rusijos vykdomas ukrainiečių vaikų deportavimas ir prievartinis perkėlimas yra nusikaltimai žmoniškumui.
Remiantis ataskaita, ukrainiečių vaikų išvežimas yra kruopščiai suplanuotos ir sistemingai įgyvendinamos politikos, kurią nurodo aukščiausiasis Rusijos valstybės lygmuo, dalis.
Ukrainos pareigūnai užfiksavo šešis pagrindinius būdus, kuriais Rusija perkelia vaikus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją.
Vaikai perkeliami kartu su tėvais ar globėjais; iš vaikų be tėvų globos įstaigų; per stovyklas ir sanatorijas, dažnai turint tik formalų tėvų sutikimą, gautą prievarta ar dezinformacijos būdu; prisidengiant medicininiu gydymu; prisidengiant medicininiu gydymu; taip pat po to, kai vaikai buvo atskirti nuo tėvų atrankos (фильтрация, fil’tratsiia) metu arba po tėvų mirties ar sulaikymo.
Rusijoje ir Ukrainoje sanatorijos yra mišrios poilsio ir profilaktinės sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose teikiamos trumpalaikės gydymo paslaugos, skirtos poilsiui ir sveikatingumui…
Nors atskyrimo atvejai, įvykę filtravimo metu arba po tėvų mirties ar sulaikymo, sudaro tik nedidelę dalį užregistruotų atvejų, jie yra ypač iškalbingi.
Filtravimas – tai okupuotose teritorijose taikoma privalomoji saugumo patikros sistema, kurios metu Ukrainos civiliai kartais sulaikomi laikotarpiui, trunkančiam nuo kelių valandų iki beveik mėnesio.
Filtravimo metu šie civiliai tampa biometrinių duomenų rinkimo, apklausų, kūno kratų, telefonų ir asmeninių daiktų patikrinimų, o daugeliu atvejų – smurto ir savavališko sulaikymo aukomis.
Šio proceso metu vykstantis šeimų išskyrimas paneigia Rusijos teiginį, kad ji „gelbėja“ vaikus, nes šie vaikai jau bėgo kartu su savo šeimomis nuo Kremliaus karo prieš Ukrainą.
Be to, tai yra vieni iš labiausiai traumuojančių atvejų vaikams, nes karo ir priverstinio persikėlimo sąlygomis jie staiga netenka savo šeimų.
„Reckoning Project“ ataskaitoje „Tavo mama lieka, o tu eisi su mumis“ nagrinėjami 18 tokių atvejų, kuriuose užfiksuota, kaip Rusijos valdžios institucijos atskyrė Ukrainos vaikus filtravimo metu.
Vienu iš atvejų buvo Mariupolio tJie slėpėsi Mariupolio ligoninės rūsyje, kai savavališkai pasiskelbusios, Rusijos kontroliuojamos Donecko Liaudies Respublikos kariai įsakė visiems eiti su jais.
Bezimenne esančiame patikrinimo poste rusų kareiviai pastebėjo, kad tėvo dokumentuose buvo nurodyta, jog jis registruotas karinėje dalyje Lvove, ir išsivedė jį apklausai. 2022 m. birželio mėn. interviu tėvas pasakojo: „[Kareiviai] sakė, kad nori, jog paaiškinčiau savo dokumentus.
Tėvas, kuris 2022 m. balandžio mėn. buvo atskirtas nuo savo trijų vaikų 2022 m. birželio mėn. interviu pasakojo: „[Kariai] sakė, kad nori, jog paaiškinčiau savo dokumentus. Aš jiems pasakiau, kad negaliu palikti savo vaikų vienų. Jie atsakė: ‚Rask ką nors iš pažįstamų, kad tavo vaikai galėtų pasilikti su jais‘.
Po keturių valandų laukimo su vaikais jis buvo priverstas juos išsiųsti į autobusą. „Aš liepiau jiems paklusti [atsakingai] moteriai, apkabinau juos, pabučiavau.
Norėjau atiduoti [savo vaikams] kryžių, kurį nešiojau, bet jie pasakė, kad turėčiau jį pasilikti, nes jis mane apsaugos. Tada jie mane išsivežė.“
Jo vaikai pirmiausia buvo nuvežti į Novoazovsko ligoninę, po to – į Donecko vaikų namus, o vėliau perkelti į „Polyany“ vaikų sanatoriją Rusijoje. Tėvas buvo įkalintas 45 dienas. Šeima vėl susitiko 2022 m. birželio mėnesį.
Maždaug tuo pačiu metu tame pačiame patikrinimo punkte sužeista motina buvo atskirta nuo savo sužeisto 11-mečio sūnaus. Jie slėpėsi kartu su Ukrainos kareiviais ir civiliais gyventojais „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, kai ją užėmė Rusijos pajėgos. Kadangi motina neturėjo asmens tapatybės dokumentų, ją išvedė apklausai. Berniukas pasakojo:
„Kai ten atvykome, jie pasakė, kad mano mama turi praeiti patikrinimą. Jie apklausė mamą, o tada nuvedė ją į kitą palapinę. Maždaug po valandos ją atvedė atgal. Tada atvyko Novoazovsko vaikų reikalų tarnyba ir pasakė, kad mane paims iš mamos. Jie net neleido man su ja atsisveikinti. Nuo tada mamos nemačiau“.
Berniukas buvo nuvežtas į ligonines Rusijos okupuotame Novoazovske, o vėliau – Donecke. Galiausiai jam pavyko susisiekti su močiute, kuri 2022 m. birželį jį parvežė iš Donecko.
Šie atvejai rodo, kaip Rusija naudoja Ukrainos vaikus demografiniais ir kariniais tikslais. TRP ataskaitoje teigiama:
Jei vaikas lieka be priežiūros, Rusijos okupacinės valdžios institucijos nedelsdamos bando jį… asimiliuoti į Rusijos visuomenę.
Nė vienu iš užfiksuotų atvejų okupantai nebandė surasti vaiko giminaičių ar perduoti vaiką globos institucijoms Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Vietoj to jie ruošė vaiką Rusijos piliečio ateičiai – išduodavo Rusijos pasą, ruošdavo vaiką įvaikinimui Rusijos šeimose arba apgyvendindavo jį socialinės globos įstaigose.
Šis požiūris primena sovietų praktiką, kai disidentų vaikai buvo siunčiami į įstaigas ideologiniam perauklėjimui.
Ukrainos vaikai, perkelti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją be tėvų, dažnai įvaikinami į Rusijos šeimas arba apgyvendinami vaikų namuose.
Ši politika atitinka Rusijos demografinius interesus, nes šalis susiduria su ilgalaikiu gyventojų skaičiaus mažėjimu. Remiantis naujausia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaita, į Rusiją deportuoti Ukrainos vaikai „dažnai apgyvendinami globėjų šeimose arba įvaikinami“, pažeidžiant tarptautinę teisę.
Nuo 2022 m. balandžio iki 2023 m. birželio beveik 47 000 Ukrainos vaikų buvo suteikta Rusijos pilietybė pagal supaprastintą procedūrą, skirtą paspartinti jų integraciją į Rusijos visuomenę. Ukrainos vaikų, iš kurių kai kurie turėjo gyvus giminaičius, duomenys buvo įkelti į Rusijos duomenų bazes, skirtas įvaikinimui.
Rusija taip pat sistemingai indoktrinuoja ir militarizuoja rusų vaikus bei iš Ukrainos deportuotus vaikus, siekdama užpildyti didžiulius karių nuostolius, patirtus vykdant visapusišką invaziją į Ukrainą.
Kaip užfiksavo ESBO, Jeilio universiteto Humanitarinių tyrimų laboratorija, organizacija „Save Ukraine“ ir kitos organizacijos, vaikai mokyklose dalyvauja kariniuose mokymuose ir yra verbuojami į tokias organizacijas kaip „Yunarmia“, „Pirmųjų judėjimas“ bei atgaivintą sovietinio stiliaus programą „Zarnitsia“, kurios rengia vaikus būsimai karinei tarnybai.
Net ir įprastose, Rusijos administruojamose mokyklose vaikai praeina „170 valandų karinio rengimo kursą, kurio metu mokosi naudotis pagrindinių tipų granatomis, šaulių ginklais, rankiniais priešpankiniais granatsvaidžiais ir snaiperių šautuvais“.
Vaikai, kurie prievarta atskiriami nuo tėvų ir apgyvendinami nepažįstamoje, dažnai priešiškoje aplinkoje, patiria gilią psichologinę traumą. Viena motina, su kuria kalbėjosi „Reckoning Project“, papasakojo, kaip jos 13-metis sūnus buvo paimtas ginkluotu jėgos būdu ir 11 mėnesių laikytas vaikų namuose Pečoryje, Rusijoje.
Kai jai pavyko jį parvežti namo, jis atsisakė kalbėti apie savo patirtį: „Jis nenori pasakoti, kaip ten atsidūrė ar kaip su juo elgėsi rusai. Jis sako: „Nenoriu prisiminti, kas įvyko…“
Pasak psichologės Natalijos Mrakos, prievartinis atskyrimas nuo tėvų yra viena iš labiausiai žalingų patirčių, kurias vaikas gali išgyventi, nes ji staiga sugriauna saugų ryšį, nuo kurio priklauso sveikas vaiko vystymasis.
Vaikai, patyrę tokį atskyrimą, dažnai kenčia nuo nerimo, depresijos, košmarų, miego sutrikimų, valgymo problemų, panikos priepuolių ir potrauminio streso sutrikimo simptomų.
Daugelis jų pradeda bijoti suklysti, sunkiai pasitiki suaugusiaisiais, nuolat nerimauja dėl savo artimųjų ir susiduria su mokymosi bei susikaupimo sunkumais, nes jų dėmesys nuolat sutelktas į aplinkos stebėjimą, ieškodami pavojaus ženklų.
Vaikų atskyrimas nuo tėvų atrankos proceso metu atskleidžia Rusijos teiginio, kad ji „gelbėja“ Ukrainos vaikus, tuštumą.
