Pastarosiomis savaitėmis rusų informacinėje erdvėje plačiai diskutuojama apie galimą naują mobilizacijos bangą. Mobilizacija reiškia karo metu pagal prezidento dekretą vykdomą karinių rezervistų šaukimą.
2026 m. liepos 27 d. Kassie Corelli, EURASIA DAILY MONITOR
Ji skiriasi nuo Rusijoje du kartus per metus vykdomos privalomosios karinės tarnybos, pagal kurią asmenys paprastai negali būti tiesiogiai siunčiami į kovą, nebent pasirašytų profesinę sutartį, nors yra daug pranešimų apie šauktinius, priverstus vykti į frontą.
Nepriklausomi Rusijos žiniasklaidos šaltiniai „Verstka“ ir „Important Stories“, remdamiesi aštuoniais šaltiniais, dirbančiais Rusijos prezidento administracijoje ir saugumo tarnybose, pranešė, kad Kremlius jau spalio mėnesį, po Valstybės Dūmos rinkimų, galėtų paskelbti naują mobilizaciją.
Vienas šaltinis, prižiūrintis naujų karių verbavimą vienoje iš Rusijos valstybinių korporacijų, teigė, kad parengiamieji veiksmai dėl „to, kas niekada nebus vadinama mobilizacija“, vyksta „jau keletą mėnesių“. Kremlius taip pat svarsto galimybę į frontą nusiųsti rezervistus iš užnugario. Šią informaciją patvirtino leidinys „Meduza“, remdamasi savo šaltiniais.
Remiantis Ukrainos kariuomenės vertinimais, nuo 2025 m. gruodžio mėesio Rusijos karo lauke patirti nuostoliai viršijo naujų karių įtraukimą į gretas, todėl atsirado poreikis papildyti kariuomenę. Kremliui palankios žiniasklaidos priemonės iš esmės toliau neigia bet kokius pasirengimus mobilizacijai. Vis dėlto jos pripažįsta, kad Maskva ėmėsi priemonių, siekdama optimizuoti šaukimą į karinę tarnybą ir sutartinių karių įtraukimą į gretas, įskaitant Vieningo karinio registravimo registro sukūrimą ir elektroninių šaukimų įvedimą.
Režimui lojalūs komentatoriai tvirtina, kad šios priemonės neturi nieko bendro su mobilizacija. Praktikoje skirtumas tarp šaukimo į privalomąją tarnybą ir siuntimo į karą prieš Ukrainą dažnai išnyksta.
Oficialiai Kremlius šaukimą pristato kaip į vidaus, nekovinę tarnybą, kurios metu apie trečdalis reikalavimus atitinkančių 18–30 metų amžiaus vyrų privalomai šaukiami vieneriems metams -mokymui ir pagrindinių karinių pareigų vykdymui, o įstatymas draudžia siųsti šauktinius į karo veiksmų zoną.
Tačiau yra gausu įrodymų, kad šauktiniai sistemingai verčiami pasirašyti sutartis. Vadai dažniausiai tai pasiekia grasinimais, prievarta, tiesioginiais fiziniais kankinimais, mušimais arba apgaulėmis.
Taip pat nėra retas atvejis, kai vadai patys pasirašo sutartis šauktinių vardu, suklastodami jų parašus. Šių metų pradžioje žmogaus teisių aktyvistai gavo dokumentą, patvirtinantį, kad šauktiniai į karą verbuojami pagal tiesioginius Rusijos ministerijos įsakymus.
Birželio pabaigoje ultradešiniosios pakraipos žiniasklaidos priemonė „Tsargrad“ pranešė, kad vyksta mokymai pareigūnams, atsakingiems už mobilizacijos klausimus. Volgograde ir Volžskije tokiems renginiams buvo panaudotos keturios mokymų vietos.
Juose taip pat dalyvavo atstovai iš Astrachanės srities, Rostovo srities, Kalmykijos Respublikos, Krymo Respublikos, Sevastopolio ir Rusijos okupuoto Luhansko. Vietos valdžios institucijos tvirtino, kad šie susitikimai buvo tik tarpregioninio patirties mainų platforma, o ne mobilizacijos pradžios signalas.
Tačiau straipsnio autoriai pažymėjo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2022 m. rugsėjo mėn. dekretas, kuriuo paskelbta dalinė mobilizacija, formaliai tebegalioja.
Nors masinė mobilizacija praktiškai jau baigėsi, dekretasi tebegalioja techniškai, todėl Maskva ir toliau turi teisę pašaukti rezervistus be naujo mobilizacijos dekreto.
Vis daugėja pranešimų apie reidus, kurių metu šauktiniai ir vyrai, kuriems šaukimas netaikomas, buvo sulaikyti bei verčiami pasirašyti karines sutartis.
Vasaros pradžioje pasirodė pranešimų apie reidus Penzos srityje, kurių metu vyrai buvo sulaikyti gatvėse, įgrūsti į automobilius ir mikroautobusus bei nuvežti į karo prievolės tarnybas, kur buvo mušami ir verčiami pasirašyti sutartis.
Birželio pabaigoje buvo pranešta apie panašius reidus Primorsko ir Chabarovsko kraštuose. Penzos srityje kasdien gaunami pranešimai apie žmones, pagrobtus iš gatvių, darbo vietų ir net iš savo namų. Sėkmingi bandymai įsikišti ir išlaisvinti sulaikytuosius yra itin reti. Pranešama, kad ši praktika išplito ir į Tolimuosius Rytus.
Kai kurie analitikai mano, kad priverstinė mobilizacija galėtų dar labiau pabloginti Rusijos pajėgų kokybę.
Rusijos kariuomenė jau dabar susiduria su rimtomis problemomis rengiant personalą ir dronų operatorius, o didelio masto mobilizacija galėtų dar labiau paaštrinti šias problemas ir neigiamai paveikti kovinį efektyvumą.
Ukrainos dronų smūgiai, kurie smarkiai trukdo Rusijai perkelti karius į frontą, išlaikyti tiekimo linijas ir išlaikyti pozicijas, galėtų dar labiau sumažinti naujos mobilizacijos bangos veiksmingumą.
Gali būti, kad Putinas negauna tikslios informacijos apie ekonominę ir karinę padėtį. Kremliaus remiamų analitinių centrų nariai piešia visiškai kitokį vaizdą. Andrejus Bezrukovas – Rusijos žvalgybos agentas, kurio ilgalaikis slaptas darbas Šiaurės Amerikoje tapo įkvėpimo šaltiniu JAV televizijos serialui „The Americans“, o dabar jis yra profesorius ir Rusijos užsienio bei gynybos politikos tarybos narys – tvirtina, kad Vakarai nėra pasirengę rimtam karui su Rusija ir lieka be gynybos prieš galimą Rusijos raketų smūgį.
Bezrukovas pasisakė už smūgius prieš taikinius pačioje Europoje, įskaitant gamyklas ir dujų paskirstymo stotis.
Diskusijos apie tai, ar Rusija rudenį pradės naują mobilizacijos bangą, yra šiek tiek nepagrįstos. Priverstinė žmonių mobilizacija į frontą praktiškai nesustojo nuo pirmosios bangos 2022 m. rugsėjį ir pastaraisiais mėnesiais gerokai sustiprėjo. Rusija žymiai tobulina mobilizacijos techninę infrastruktūrą. Svarbus klausimas yra, kiek ir kokiu mastu mobilizacija padidės šį rudenį.
