Jeigu pasaulio futbolo čempiono titulas būtų iškovojamas ne žaidimo aikštėje, o skaičiuoklėse, šiuo metu taurę jau būtų galima operuoti Ispanijos arba Prancūzijos šalių vardu.
Bent jau taip rodo lažybų bendrovių ir prognozių rinkų skaičiai. Tačiau būtent čia prasideda įdomioji istorijos dalis: bukmekeriai nesistengia atspėti ateities.
Jie stengiasi apskaičiuoti tikimybę ir apsisaugoti nuo nuostolių. O tai nėra tas pats. Lošėjai ne futbolininkai.
Šių dienų lažybų rinkose favoritėmis laikomos Ispanija ir Prancūzija. Dauguma didžiųjų bendrovių joms suteikia maždaug 15–20 proc. galimybę laimėti turnyrą. Toliau rikiuojasi Anglija, Portugalija, Brazilija ir Argentina. Kitaip tariant, net favoritė turi mažesnę nei vieno iš penkių tikimybę tapti čempione.
Tai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista. Juk futbolo sirgaliai mėgsta kalbėti kategoriškai: „ši komanda tikrai ims taurę“, „šie metai priklauso Brazilijai“, „Messi įpėdiniai visus nušluos“.
Bukmekeriai tokių emocijų vengia. Jie žino, kad pasaulio čempionatas – tai tik septynios rungtynės nuo pradžios iki titulo. Viena trauma, viena raudona kortelė, vienas nepasisekęs baudinių mušimas ir visi išankstiniai skaičiavimai subyra.
Kodėl viršūnėje atsidūrė būtent Ispanija? Atsakymas slypi ne vien talentuose. Ispanai pastaruosius kelerius metus demonstravo stabiliausią žaidimą tarp Europos rinktinių, turi jaunų žvaigždžių kartą ir išlaikė aiškų futbolo braižą. Bukmekeriai mėgsta nuspėjamumą. Komanda, kuri nuolat laimi ir retai sugriūva psichologiškai, jiems atrodo saugesnė investicija nei kolektyvas, gyvenantis vien įkvėpimo momentais.
Vis dėlto čempionatui prasidėjus rinka tampa nervinga. Vienos rungtynės gali pakeisti visą paveikslą. Pavyzdžiui, po netikėto Ispanijos kluptelėjimo prieš gerokai silpnesnį varžovą kai kurios rinkos jau pradėjo favorizuoti Prancūziją. Tai puikus pavyzdys, kaip veikia lažybų pasaulis: ne tik rezultatas, bet ir bendras įspūdis daro įtaką koeficientams.
Prancūzija bukmekeriams atrodo kaip klasikinė turnyrų mašina. Talentų gylis čia toks didelis, kad net kelių svarbių žaidėjų netektis nebūtų katastrofa. Kylianas Mbappé tebėra vienas ryškiausių pasaulio futbolininkų, o aplink jį sukurtas kolektyvas jau ne kartą įrodė galintis žaisti didžiausio spaudimo sąlygomis. Daugelis modelių būtent prancūzams suteikia beveik tokias pačias galimybes kaip ir ispanams.
Anglija išlieka amžina pažado žeme. Kiekviename turnyre ji patenka tarp favoritų, tačiau dažnai sustoja tada, kai prasideda tikrosios kovos. Vis dėlto statistiniai modeliai vertina ne istorinius juokelius apie „football coming home“, o žaidėjų kokybę. O jos anglams netrūksta. Todėl jie ir toliau laikomi vienais rimčiausių pretendentų.
Tuo tarpu Pietų Amerikos gigantai vertinami atsargiau. Brazilija turi žvaigždžių, tačiau jos žaidimas ne visada įtikina. Net ir laimėtos rungtynės kartais palieka daugiau klausimų nei atsakymų. Argentina, nors yra pasaulio čempionė, susiduria su neišvengiamu kartų kaitos procesu. Bukmekeriai gerbia titulą, bet dar labiau gerbia dabartinę formą.
Įdomu tai, kad kai kurie pažangūs modeliai pateikia dar kitokį vaizdą. Finansų milžinės „Goldman Sachs“ analitikai, naudodami Elo reitingus, istorinius duomenis ir tūkstančius simuliacijų, taip pat iškėlė Ispaniją ir Prancūziją į pirmą planą, o Argentiną bei Angliją paliko šiek tiek žemiau. Tokie modeliai rodo, kad skirtingi metodai dažnai prieina prie panašios išvados.
Tačiau istorija perspėja nepasitikėti favoritais pernelyg aklai. Nuo 1998 metų pasaulio čempionatuose pagrindinis favoritas dažniausiai nelaimėdavo. Futbolas nėra tenisas, kur stipriausias žaidėjas turi laimėti septynis setus. Futbole užtenka vieno blogo vakaro. Todėl bukmekerių lentelėse matome ne pranašystes, o tikimybių žemėlapį.
Jeigu reikėtų apibendrinti vienu sakiniu, šiandienos rinkos sako taip: Ispanija ir Prancūzija yra arčiausiai taurės, Anglija laukia savo šanso, o Brazilija ir Argentina tebėra pernelyg talentingos, kad būtų nurašytos. Tačiau pasaulio čempionatai tuo ir žavūs, kad jie nuolat primena seną futbolo tiesą – kamuolys apvalus, o bukmekeriai nėra pranašai. Jie tik labai gerai moka skaičiuoti.
