Vilniaus mero „prispausta“ kultūros ministrė teisinosi ir žadėjo, jog Vilniuje statomiems „Tautos namams“ iš Vyriausybės kišenės ieškos papildomų 10 milijonų eurų. Tuo tarpu Kaune statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras kyla išskirtinai tik už kauniečių pinigus. Ar neatsibodo Lietuvos miestams amžinai likti tik brangių sostinės projektų šešėlyje?
Gegužės mėnesį M. K. Čiurlionio koncertų centro statybvietėje įkasėme simbolinę kapsulę, žyminčią įsibėgėjančias statybas.
Tai dar viena visai Lietuvai reikšminga ir svarbi erdvė, statoma vien tik už kauniečių pinigus. Panaši koncertų salė jau porą metų kyla į viršų ir Vilniuje.
Tiesa, palyginus du objektus kyla nemažai klausimų: kodėl kone identiškų parametrų objektas statomas gerokai ilgiau, kainuoja ženkliai daugiau ir didžiąją dalimi finansuojamas valstybės lėšomis?
2024 metais Vilniuje pradėta statyti koncertų salė kartu su aplinkos sutvarkymu atsieis 121 milijoną eurų. Iš jų statybos darbams be priežiūros išlaidų – 100,6 mln. Eur. Šie skaičiai jau dabar suprantame yra ne galutiniai…
Įdomesnis faktas, kad kasmet projektui įgyvendinti skiriamą finansavimo sumą tvirtina LR kultūros ministerija. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė prie projekto prisideda tik nedidele dalimi.
Nežinau kas ir kaip „prastūmė“ tokį finansavimo modelį, bet tam žmogui reikėtų užkabinti medalį. Vilniaus projektą finansuos visa Lietuva, kai tuo tarpu M. K. Čiurlionio koncertų centras statomas Lietuvos širdyje vien tik už kauniečių pinigus.
Yra dar vienas „mažas“ skaičius – 16,68 mln. Eur investicija vien paruošiamajame etape: tiek kainavo buvusių Profsąjungų rūmų paėmimas visuomenės poreikiams, jų griovimas ir, žinoma, beveik pusė sumos paklota už „Tautos namų“ projektą, t. y. 7 mln. Eur. Palyginimui, Čiurlionio koncertų centro projektas atsiėjo kiek daugiau kaip 1,1 mln. Eur.
Pridėjus 121 mln. eurų Vilniaus projektas išauga iki „kosminių“ 138 mln. Eur. Toks jausmas, kad vilniečiai arba alkūnėmis žeria pinigus į stalčius, arba visiškai nepažįsta skaičių.
2019 m. „Tautos namus“ planuota suprojektuoti ir pastatyti už „vos“ 54 mln. eurų. Šiandien suma jau visai kita. Nenuostabu, kad valstybė nuolat kalba apie lėšų trūkumą – ieškok neieškojęs, bet kišenės visada bus tuščios, kai projektai planuojami ir valdomi tokiu būdu.
Kai pritrūksta lėšų sostinės projektams, žengiamas vienas ir tas pats žingsnis – atsukamas čiaupas ir naudojami visos Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai.
Susidaro įspūdis, kad tik vienas miestas šalyje gali įgyvendinti nacionalinės reikšmės projektus, o kitiems pasakoma: jei norite ką nors nuveikti, verskitės iš savo gyventojų pajamų mokesčio. Kaip sakė klasikas: „Visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus.“
Vilniaus koncertų salė kone dvigubai brangesnė nei Kauno. Turbūt labai patogu pasivadinti „nacionaliniu“, „valstybiniu“ ir pinigus iš valstybės iždo semti neribojant savęs.
Gal rankas čia prikišęs ir tuometinis Kultūros ministras Simonas Kairys, mielai dalinęs komentarus apie Vilniaus koncertų centro reikšmę ir svarbą Lietuvai.
Gal dar tuomet, būdamas mano patarėju, patogiai įsitaisęs ant sofutės ir pūsdamas į ūsą, jis kaip Gediminas regėjo ant Tauro kalno iškilsiančius „Tautos namus“. Keista, kad šis „tikras“ kaunietis pamiršo Kauną, kuris jam tapo tramplynu į Seimą. Gal M. K. Čiurlionio koncertų centras jam pasirodė per prastas?
Dar įdomiau viskas atrodo palyginus skaičius: M. K. Čiurlionio koncertų centras užims 22,6 tūkst. kv. m, „Tautos namai“ – 23,8 tūkst. kv. m. Abiejuose statiniuose tilps panašiai kultūros ir muzikos mėgėjų – apie 2100.
Parkavimo vietų Kaune numatyta gerokai daugiau, o M. K. Čiurlionio centro sklypo plotas dvigubai didesnis nei „Tautos namų“.
Be to, Kaune statinys iškils ant upės kranto. Čia reikės įrengti 400 metrų ilgio krantinę ir uostą, o tai yra žymiau sudėtingiau ir brangiau nei statybos ant kalno. Nebent bus panaudotas Gedimino pilies kalno „metodas“ – prieš, per ir po statybų pinigėliai toliau kapsės įvairiems „sutvirtinimo darbams“.
Įdomiai atrodo ir tokio dydžio objekto parkavimo reikalai. Pavyzdžiui, „Tautos namų“ komplekse suprojektuota požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje numatytos 54 vietos automobiliams ir 15 vietų autobusams su atvykstančiais atlikėjais bei turistinėms grupėmis. Tuo tarpu Kaune numatyta daugiau kaip 300 parkavimo vietų.
Už gerokai mažesnę sumą Kaunas stato beveik tokio pat dydžio objektą – su dviem salėmis, požemine automobilių aikštele ir nauju traukos centru prie Nemuno. Tai ne stebuklas, o ūkiškas požiūris. Kai pinigai skaičiuojami atsakingai, jų visada pakanka.
Dar vienas faktas: nors vilniečiai statybas pradėjo dviem metais anksčiau, bet finišas abiejų objektų bus panašus – ties 2029-aisiais. Kodėl sostinės projektas kainuoja reikšmingai daugiau ir bus įgyvendinamas ilgiau? Atsakymas paprastas – skiriasi požiūris į kainas, terminus ir miesto valdymą.
Miestas be kultūros – miestas be pulso. Šia filosofija vadovaujamės jau daugiau kaip dešimtmetį. Visus šiuos metus nuosekliai investuojame į kultūrai skirtą infrastruktūrą. Pateiksiu keletą pavyzdžių: sutvarkytas Kauno kultūros centras, tarpukario kino centras „Romuva“, Kauno menininkų namai, Kauno rotušė.
Vytauto parke pokyčių sulaukė Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykla – pirmoji tokios koncepcijos vaikų neformalaus ugdymo mokykla Lietuvoje. Greta atgimsta ir istorinis Kurhauzas, naujam gyvenimui prikeltas Dainų slėnis.
Čia jau kuris laikas vyksta koncertai po atviru dangumi: tarptautinių žvaigždžių pasirodymai, vėl nuaidėjo Dainų šventė. Visiško Renesanso laukia Kauno Girstučio kultūros centras.
Visa tai prisideda prie aukštesnės ir platesnės kultūros paslaugų kokybės mieste. Panašu, kad Kauną stato kauniečiai, o Vilnių – visa Lietuva. Kai vieni projektus metų metais brangina ir aiškina, kaip viskas sudėtinga, Kaunas tiesiog dirba. M. K. Čiurlionio koncertų centras bus dar vienas to įrodymas, kad miestas gali augti greitai, tvarkingai ir racionaliai.
Neabejoju, kad M. K. Čiurlionio koncertų centras taps vienu svarbiausių Kauno kultūros infrastruktūros objektų, tinkama scena čia dirbantiems ir augantiems talentams. Čia planuojami klasikinės muzikos koncertai, konferencijos, miesto renginiai ir pasaulinio lygio pasirodymai.
Modernus projektas papildys jau vykdomus kairiojo Nemuno kranto pokyčius ir sustiprins Kauno, kaip šiuolaikiško, augančio ir investicijas pritraukiančio miesto, įvaizdį.
Gaila tik, kad tokių projektų vertės kol kas nemato valstybė. Nepaisant to, tikiu, kad tai pamatys į Kauną atvykstantys užsienio svečiai. Galbūt jiems paklausus, koks buvo valstybės indėlis į išskirtinių objektų atsiradimą Kaune, kai kam pasidarys bent truputį nejauku ir gėda.
Visvaldas Matijošaitis yra Kauno meras ir tai yra jo, kaip politiko, nuomonė.
