Vilnius, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Generalinės prokuroratūros prokuroras Darius Stankevičius galimos korupcijos byloje teisiamam buvusiam Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentui Valdui Sutkui siūlo skirti trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmę.
Tai Eltai patvirtino Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.
„V. Sutkui prokuroras siūlo skirti trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę“, – nurodė teismo atstovė.
Anot jos, teismas galimos korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pareikšti buvusiam LVK prezidentui V. Sutkui, buvusiam Lietuvos bankų asociacijos vadovui Mantui Zalatoriui ir kitiems asmenims, išnagrinėjo praėjusią savaitę, rugpjūčio 5 dieną.
„Sprendimo paskelbimas byloje numatomas lapkričio 5 dieną“, – teigė L. Nemeikaitė.
Pasak teismo atstovės, valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokuroras D. Stankevičius kitiems kaltinamiesiems siūlo skirti pinigines baudas: buvusiam LBA vadovui M. Zalatoriui pasiūlyta skirti 55 tūkst. eurų baudą, fiziniam asmeniui I. M. – 50 tūkst. eurų baudą, juridiniam asmeniui bendrovei „Bonum Partners“ – 100 tūkst. eurų baudą.
Kaltinamieji siekia išteisinimo, V. Sutkus bylą vadina „politiškai motyvuota“
Tuo metu visi kaltinamieji byloje siekia išteisinimo.
V. Sutkaus advokatas Rolandas Tilindis Eltai sakė, kad prokuratūros kaltinime dėl buvusio LVK prezidento veiksmų galima aptikti ne vieną faktinę ir loginę spragą.
Pasak R. Tilindžio, V. Sutkus negali būti kaltinamas kyšininkavimu, nes jis, vadovaudamas LVK, nebuvo tas asmuo, kuris galėtų būti prilyginamas valstybės tarnautojui.
„V. Sutkus, būdamas konfederacijos prezidentu, nevykdo tos administracinio vadovavimo veiklos. Tam konfederacija turi direktorių ir atitinkamai pavaduotoją, ir personalą. (…) Tokiu atveju V. Sutkus nėra subjektas kyšininkavimo nusikaltimui“, – aiškino advokatas.
R. Tilindis priminė, kad jo ginamasis yra kaltinamas kyšio priėmimu dėl europinių projektų, tačiau, pasak advokato, minimuose projektuose V. Sutkus jokios naudos negavo.
„Sakoma, kad V. Sutkus priėmė kyšį dėl keturių europinių projektų, bet tie projektai pilnai įvykdyti, visi pirkimai juose absoliučiai teisėti, niekas neturi jokių pastabų, naudos gavėjai yra tų projektų dalyviai, jokiu būdu ne LVK, ne dar kažkas, ne V. Sutkus tuo labiau“, – dėstė buvusio LVK prezidento advokatas.
Pats V. Sutkus anksčiau teisme teigė manantis, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla yra „politiškai motyvuota“.
„Byla tęsiasi ketverius metus. Kaip tai gali nutikti ne kokioje Rytų kaimynėje, o Lietuvoje? Tai politiškai motyvuota byla, kurios teisiniu požiūriu neturėtų būti. Manau, kad byloje pritaikytas principas iš sovietinių laikų „duokite žmogų, įstatymą pritaikysime“, – anksčiau teisme kalbėjo V. Sutkus.
Buvęs LVK prezidentas neslėpė manantis, kad ši byla yra susijusi su jo kritika tuometiniam susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui. V. Sutkus pripažino ne kartą kritikavęs R. Masiulį ir ministerijos pavaldume esančių įmonių, įstaigų veiklą. Jis tvirtino tai daręs, nes manė, kad tuometinio ministro politika ir priimami sprendimai transporto, transporto infrastruktūros srityje kenkė šiems sektoriams. Kaltinamasis aiškino manantis, jog jo kritika žeidė R. Masiulį.
„Turbūt tikrai demokratinėje valstybėje teisti žmogų už ministro kritiką būtų per daug panašu į situaciją Baltarusijoje ir Rusijoje“, – sakė V. Sutkus.
Buvusio LBA vadovo M. Zalatoriaus advokatas Raimundas Lideika Eltai patvirtino, kad teismo prašė jo ginamąjį visiškai išteisinti.
„Mano ginamojo pozicija yra būtent tokia. Siekis yra būtent toks“, – komentavo advokatas.
Kito kaltinamojo byloje fizinio asmens I. M. gynėjas Linas Belevičius Eltai taip pat patvirtino, kad jo ginamasis siekia išteisinimo, tačiau plačiau savo argumentų nekomentavo.
Kaltinimų byloje susilaukusio juridinio asmens „Bonum Partners“ advokatas Girius Ivoška Eltai teigė, jog kaltinamajame akte esą trūksta konkretumo.
„Buvo kaltinimai prekyba poveikiu, bet buvo nebuvo nustatyta, kam buvo prekiaujama poveikiu. Buvo šnekama abstrakčiai, tai yra Seimo nariai, valstybės tarnautojai, tačiau nebuvo nieko konkretaus nustatyta“, – pabrėžė advokatas.
Pasak G. Ivoškos, jį stebina tai, kad byloje esą buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai, nes, anot jo, įmonės „Bonum Partner“ vardu sudarytos sutartys dėl paslaugų buvo įvykdytos, už paslaugas buvo sumokėta, atliekant pavedimus, sumokant pridėtinės vertės mokestį.
„Kitos sutartys taip nebuvo įvertintos. Analogiškos paslaugų sutartys buvo įvertintos tiesiog kaip tokios, kurios nebuvo apsimestinės“, – aiškino G. Ivoška.
Jis patikslino turintis omeny V. Sutkaus vadovaujamos „Bonum Partner“ sutartis dėl konsultavimo paslaugų su bendrove „Fresh Media“ ir LBA.
„Mes manome, kad juridinis asmuo, sudarydamas sutartį, (…) yra niekuo dėtas, juridinis asmuo buvo paslaugų tiekėjas, gavo visą sumą, dėl kurios buvo tartasi. Tai buvo suma už realiai suteiktas paslaugas“, – kalbėjo G. Ivoška.
Kaltinimai prekyba poveikiu, kyšininkavimo, dokumentų klastojimu ir turto iššvaistymu
2023 m. balandį teismui perduotoje didelės apimties byloje V. Sutkui ir M. Zalatoriui kaltinimai pateikti dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo. V. Sutkus taip pat kaltinamas ir dėl kyšininkavimo, o M. Zalatorius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymo.
Kaltinimai byloje taip pat pareikti fiziniam asmeniui I. M. – jis kaltinamas papirkimu ir dokumentų klastojimu. Bendrovė „Bonum Partners“ kaltinama prekyba poveikiu, dokumentų klastojimu ir kyšininkavimu.
Anot prokuratūros, remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, manoma, kad buvęs LVK prezidentas V. Sutkus, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo poveikį Seime priimant įvairius teisės aktus, svarbiems verslo subjektams.
Tyrimo duomenimis, 2019 m. rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais, siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai, nustatantys naujus mokesčius bankams. Įtariama, kad kaltinamųjų susitikimų, telefoninių pokalbių ir tarpusavio susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnės negu 250 MGL (bazinės socialinės išmokos dydžiai – ELTA) vertės kyšio ir suderintas kyšio priėmimo būdas. 2019 m. pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų teikimo sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad V. Sutkus, būdamas LVK prezidentu ir bendrovės generaliniu direktoriumi, savo ir minėtos bendrovės naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė su kitu kaltinamuoju, vienos bendrovės direktoriumi, ir per tarpininką priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už tai, kad teisėtai vykdydamas savo įgaliojimus rodytų palankumą ir išimtines sąlygas šio kaltinamojo vadovaujamai bendrovei LVK įgyvendinamuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose.
Teisėsauga anksčiau V. Sutkui buvo pareiškusi įtarimus ir dėl to, jog jis esą už neteisėtą atlygį rinko ir viešai tendencingai platino neigiamą informaciją apie tuometinį susisiekimo ministrą R. Masiulį, taip neva siekdamas sumenkinti ministro autoritetą. Tiesa, vėliau šie įtarimai buvo panaikinti.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. liepą V. Sutkus ir M. Zalatorius buvo teisėsaugos sulaikyti. Sulaukę įtarimų korupcija, jie pasitraukė iš vadovaujamų pareigų LVK ir LBA.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
