Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto tarpparlamentiniame susitikime, skirtame Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos ateičiai, Seimo narys Artūras Zuokas paragino Europos Sąjungą keisti požiūrį į bendrą finansavimą, gynybą ir investicijų prioritetus.
Diskusijoje dėl būsimojo ES biudžeto A. Zuokas atkreipė dėmesį, kad Europoje pernelyg daug dėmesio skiriama tam, kiek pinigų reikia, o per mažai – kaip už tuos pačius pinigus pasiekti daugiau.
„Pagrindinis klausimas nėra, ar pasieksime 5 proc. BVP gynybai tikslą. Pagrindinis klausimas – ar investuosime vieną kartą kaip Europa, ar 27 kartus kaip atskiros valstybės“, – pabrėžė Seimo narys.
A. Zuokas pažymėjo, kad Europos Sąjungai pasiekus 5 proc. BVP gynybos finansavimo lygį, bendros išlaidos priartėtų prie vieno trilijono eurų per metus – panašaus dydžio biudžeto, kokį šiandien turi Jungtinės Amerikos Valstijos.
„JAV už šiuos pinigus išlaiko apie 750 karinių bazių daugiau kaip 80 pasaulio valstybių ir gina savo strateginius interesus visame pasaulyje. Europa tokių tikslų neturi. Todėl svarbiausia ne kiek išleisime, o kaip efektyviai ir vieningai tuos išteklius panaudosime“, – sakė jis.
Seimo narys pasiūlė daugiau dėmesio skirti bendriems Europos kariniams pajėgumams, bendriems ginkluotės pirkimams, sienų apsaugai, logistikai ir infrastruktūrai.
Pasak A. Zuoko, kiekvienas milijardas eurų, sutaupytas atsisakant 27 kartus dubliuojamų sistemų, galėtų būti nukreiptas į švietimą, sveikatos apsaugą, mokslą, inovacijas ir Europos konkurencingumo stiprinimą.
Kalbėdamas apie ilgalaikius Europos prioritetus, Seimo narys pabrėžė, kad ateities saugumą lems ne tik tradiciniai kariniai pajėgumai.
„Europos saugumą ir konkurencingumą ateityje lems ne tik tankai ir raketos. Jį lems ir dirbtinis intelektas, superkompiuteriai, duomenys bei technologijos. Europa turi investuoti į šias sritis ne mažiau ambicingai nei JAV ar Kinija“, – teigė A. Zuokas.
Diskusijoje taip pat pasiūlyta įvesti naują ES investicijų prioritetą – dvigubos paskirties infrastruktūros kriterijų.
Pasak Seimo nario, metro sistemos, požeminis transportas, energetikos tinklai, duomenų centrai, ryšių infrastruktūra ir logistikos koridoriai vienu metu gali kurti ekonominę vertę ir stiprinti Europos atsparumą krizėms bei saugumo iššūkiams.
„Vilnius ir kiti didieji Europos miestai laukia galimybių investuoti į lengvojo metro sistemas ir kitus dvigubos paskirties infrastruktūros projektus, kurie vienu metu spręstų transporto, klimato, saugumo ir civilinės saugos uždavinius“, – pažymėjo A. Zuokas.
„Ateities Europos biudžetas turi finansuoti ne procedūras, ne rodiklius ir ne išlaidas. Jis turi finansuoti rezultatus“, – pabrėžė parlamentaras.
Tarpparlamentiniame komitetų susitikime Europos Parlamente buvo aptariami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) rezultatai bei būsimosios Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos po 2027 m. prioritetai.
A. Zuoko teigimu, jeigu Europa veiks ir investuos kartu, o ne 27 kartus atskirai, ji taps stipresnė, saugesnė ir konkurencingesnė.
„Tokios Europos Sąjungos tikisi mūsų piliečiai. Ir tokios Europos Sąjungos šiandien reikia pasauliui“, – sakė Seimo narys.
