Europos pramonė atidžiai nagrinėja Europos Komisijos sudarytą produktų sąrašą, kuriuo reaguojama į JAV muitus plienui ir aliuminiui, ir ne visi yra patenkinti.
ES muitai Amerikos produktams neigiamai veikia ES vyno, plastiko ir celiuliozės gamintojus ir kitus sektorius, priklausančius nuo importuojamų produktų, kuriems taikomi muitai arba kurie tapo šalutinėmis prekybos karo tarp abiejų Atlanto pusių aukomis.
Vynų ir spiritinių gėrimų sektorius buvo vienas iš pirmųjų nukentėjusiųjų – praėjusią savaitę JAV prezidentas pagrasino įvesti 200 proc. muitus importuojamiems produktams, keršydamas už ES muitus Burbono viskiui.
„Jau keletą mėnesių siūlome Europos Komisijai laikytis teigiamo požiūrio į Jungtines Valstijas, grindžiamo abipusiškumu, kad būtų apsaugota dvišalė prekyba vynais ir spiritiniais gėrimais“, – sakė Prancūzijos vyno ir spiritinių gėrimų eksportuotojų federacijos (FEVS) prezidentas Gabrielis Pikaras (Gabriel Picard) ir pridūrė: „Įtraukdami amerikietiškus vynus ir spiritinius gėrimus į atsakomąsias priemones, galiausiai galvojame, ar Europos Komisija nori, kad mūsų pramonė mirtų.“
Reaguodama į JAV 25 proc. muitus plienui ir aliuminiui, Europos Komisija pateikė atsakomąsias priemones, taikomas iš JAV importuojamiems produktams – nuo sojų pupelių ir medienos iki “Harley Davidson” motociklų ir burbono.
Europos celiuliozės ir popieriaus pramonė taip pat sureagavo pamačiusi, kad į ES sąrašą įtraukti iš JAV importuojami produktai. 2023 m. ES iš JAV importavo celiuliozės už 962 mln. eurų, o popieriaus ir kartono – už 650 mln. eurų. Tuo tarpu Europos celiuliozės ir popieriaus bei kartono eksportas buvo vertas atitinkamai 238 mln. eurų ir 2,4 mlrd. eurų. Sektorius nėra suinteresuotas prekybos karu su amerikiečiais.
Europos popieriaus pramonės konfederacijos (Cepi) generalinis direktorius Jori Ringmanas (Jori Ringman) spaudai sakė, kad „ES ir JAV vartotojai, kuriems reikalingi pagrindiniai higienos produktai“, patirs poveikį, taip pat „visa eilė sektorių, naudojančių popierines pakuotes“.
Prekybos asociacija atidžiai nagrinėja JAV prezidento paskelbtus abipusius muitus, kurių, kaip baiminamasi, gali sulaukti sektorius, ir rengiasi atsakyti į Europos Komisijos pradėtas konsultacijas dėl amerikietiškų produktų, kuriems bus taikomos Europos atsakomosios priemonės, sąrašo.
Dėl praėjusią savaitę pateikto produktų sąrašo pramonės atstovai galėjo konsultuotis iki kovo 26 d. Po to jis bus pateiktas ES valstybėms narėms, kurios galės jam prieštarauti. Komisija planuoja, kad jis įsigalios balandžio viduryje.
Plastmasės sektorius, į kurį nukreiptos Europos atsakomosios priemonės, taip pat ragina laikytis taikos prekyboje. „Muitų, ypač pramoninėms prekėms, tokioms kaip plastikas, įvedimas sutrikdys tiekimo grandines, padidins įmonių išlaidas ir neigiamai paveiks vartotojus abiejose Atlanto pusėse“, – pareiškime teigė ‚Plastics Europe‘ vykdomoji direktorė Virginia Janssens, ragindama užtikrinti ‚laisvą ir sąžiningą prekybą‘ tarp abiejų Atlanto pusių.
2023 m. 11,7 % ES plastikų eksporto teko JAV (vertė – 3,4 mlrd. eurų), o 22,2 % ES plastikų importo teko JAV (vertė – 5,3 mlrd. eurų).
Medicinos prietaisų pramonė taip pat susirūpinusi dėl poveikio jos sektoriuje naudojamiems komponentams. „Pagarbiai raginame ES užtikrinti, kad medicinos technologijoms ir jų sudedamosioms dalims nebūtų taikomi jokie atsakomieji tarifai“, – sakoma ‚Medtech Europe‘ pareiškime ir priduriama: „Užtikrinti nenutrūkstamą prieigą prie šių svarbiausių produktų yra labai svarbu, kad pacientai būtų toliau slaugomi ir būtų palaikomas sveikatos priežiūros sistemų atsparumas visoje Europoje.“
