Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Darbuotojai įvertino asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą

  • 2024-08-12
  • kaunieciams.lt
  • Darbas, Sveikata, Verslas, Visuomenė ir gyvenimas

CV-Online apklausa atskleidė, kad nors 39% darbuotojų mano, jog jiems pavyksta suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, tačiau dėl laiko trūkumo, finansų ir darbo jie jaučia nemažą įtampą.

Greitas gyvenimo tempas, atsakomybės darbe ir šeimoje, nerimas dėl darbo, finansinės padėties ir artimųjų ne vienam kelia stresą ir įtampą. Norisi suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Siekti tobulo balanso. Tačiau, ar tai įmanoma? Ar lengva atskirti asmeninį ir profesinį gyvenimą ir užtikrinti sveiką balansą?

Darbo skelbimų portalas CV-Online pasiteiravo darbuotojų, kaip jie vertina savo galimybes suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, kurie veiksniai jiems labiausiai kelia stresą, bei ar lankstaus darbo formos jiems padėtų derinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus?

Asmeninių ir darbo įsipareigojimų derinimas bei streso lygis

Apklausos duomenimis, 39 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems gerai sekasi suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus. Apie 1/3 respondentų asmeninio ir profesinio balansą įvertino  – labai gerai, 1/3 – nei gerai, nei blogai, o 6 proc. – blogai arba labai blogai.

Nepaisant to, kad nemaža dalis dirbančiųjų asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą įvertino teigiamai, tačiau streso lygis yra gan aukštas. 21 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų streso lygis ir psichologinė būsena yra bloga arba labai bloga, 36 proc. – nei gera, nei bloga. Vos 12 proc. respondentų streso lygis yra minimalus, o psichologinė būsena – labai gera.

5 proc. vyrų ir 7 proc. moterų savo galimybes suderinti asmeninius ir profesinius įsipareigojimus įvertino blogai arba labai blogai. Skirtumas nėra itin ryškus. Tuo tarpu vyrų ir moterų streso lygio skirtumas didesnis. 22 proc. moterų ir 18 proc. vyrų streso lygį ir psichologinę būseną įvertino kaip blogą arba labai blogą.

26 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų savo streso lygį ir psichologinę būseną įvardino kaip blogą arba labai blogą; 26-35 metų amžiaus grupėje tokių yra 29 proc.; 36-45 metų amžiaus grupėje – 23 proc., 46-55 amžiaus grupėje – 17 proc., 55+ m. amžiaus grupėje – 21 proc.

Darbuotojai 5-balėje (kur 1 reiškia itin žemą, o 5 itin aukštą streso lygį) sistemoje įvertino streso ir psichinės įtampos lygį, kurį jiems kelia šie veiksniai:

  1. Laiko trūkumas – 3,1 balo
  2. Finansai – 3 balai
  3. Darbas – 2,9 balo
  4. Sveikata – 2,9 balo
  5. Namų ruoša – 2,2 balo
  6. Santykiai su partneriu – 2,2 balo
  7. Rūpinimasis kitais šeimos nariais – 2,1 balai
  8. Rūpinimasis vaikais – 2 balai

Apklausos dalyviai mano, kad laiko trūkumas yra pagrindinis veiksnys, keliantis įtampa, toliau rikiuojasi finansai, darbas ir sveikata.

18-25 metų amžiaus darbuotojams labiausiai stresą kelia finansai (3,6 balo) bei sveikata (3,4 balo); 26-35 metų amžiaus grupė jaučia įtampą dėl laiko trūkumo (3,5 balo) bei finansų (3,4 balo), šiek tiek mažiau laiko trūkumu (3,3 balo) bei finansine padėtimi (3,2 balo) skundžiasi 36-45 metų respondentai. Vyresniems nei 45 metų darbuotojams įtampos lygis jau gerokai mažesnis nei jaunesniems rinkos dalyviams.

„Streso lygis skirtingose amžiaus grupės gerokai skiriasi, tačiau tai galima labai paprastai paaiškinti. Streso lygis priklauso nuo gyvenimo etapo ir su juo susijusių iššūkių bei atsakomybių, pvz. 18-25 metų amžiaus jaunimas dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais, karjeros pradžia, pirmųjų darbų paieška, studijomis bei bandymu suderinti įvairias veiklas. Tai jiems kelia nemažą įtampą. Tuo tarpu vyresnio 46-55 metų amžiaus darbuotojai jau būna pasiekę profesinį ir tuo pačiu finansinį bei asmeninį stabilumą, todėl jų streso lygis yra žemas“, – tyrimo rezultatus apžvelgia CV-Online rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

“Laiko trūkumo” problemos sprendimai

Prioritetų nustatymas, laiko ir užduočių planavimas, gebėjimas prisitaikyti pasikeitus sąlygoms padėtų sumažinti “laiko trūkumo” keliamą įtampą.

Darbdavio suteikiamos lankstaus darbo formos taip pat turėtų įtakos geresnei darbuotojų savijautai. Respondentai mano, kad asmeninius ir darbo įsipareigojimus labiausiai padėtų derinti šios lankstaus darbo formos: lankstus darbo pradžios ir pabaigos laikas; darbas nuotoliniu būdu arba darbas iš namų; trumpesnis darbo laikas penktadieniais; 4 dienų darbo savaitė su 8 valandų darbo valandomis; savarankiškai nustatomas darbo laikas visą dieną, pvz. darbas ryte, po pietų ar vakare; savarankiškai nustatomos darbo valandos per savaitę (iš bendro sutartinių valandų skaičiaus).

Apklausos duomenimis, 27 proc. darbuotojų su darbdaviu neturi jokių lankstaus darbo formos susitarimų, tačiau net jei tokia galimybė ir būtų, ja nesinaudotų 7 proc. respondentų.

Net 79 proc. darbuotojų, kuriems teisėtai priklauso lanksčių darbo formų galimybės prižiūrėti vaikus iki 8 metų arba slaugyti šeimos narį, jomis nesinaudoja.

Nuotolinis darbas nepraranda aktualumo

Kai kuriems darbuotojams (46 proc.) dirbti nuotoliu neleidžia darbo pobūdis, tačiau net 13 proc. darbuotojų niekada nedirbo namuose, nors darbo pobūdis tai leidžia. Apie pusė respondentų, turinčių galimybę dirbti namuose, šia galimybe pasinaudoja iki 5 d./mėn., 26% – 16 ir daugiau dienų per mėnesį, likusieji iš namų dirba nuo 5 iki 15 dienų/mėn.

Darbas nuotoliniu būdu arba hibridinis darbo modelis išlaiko populiarumą ir domina ne tik jaunesnio amžiaus darbuotojus, ši nauda svarbi 18-45 metų amžiaus respondentams. Nuotolinio darbo galimybę norėtų turėti dvigubai daugiau, nei ją šiuo metu turi, darbuotojų.

Apklausos dalyviams svarbiausi darbo namuose/nuotoliniu būdu privalumai:

  1. Nereikia važiuoti į ir iš darbo. Susitaupo pinigų ir laiko
  2. Didesnis lankstumas darbo laiko atžvilgiu
  3. Lengvesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas
  4. Didesnis komfortas (pvz. aprangos atžvilgiu)
  5. Geresnė koncentracija ir produktyvumas
  6. Didesnis lankstumas darbo vietos atžvilgiu

Darbas namuose turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Dirbantiems namuose labiausiai trūksta bendravimo su kolegomis, silpnėja ryšiai su komanda ir įmone, sutrinka profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (nėra aiškaus darbo laiko, daugiau dirba).

Streso darbe priežastys

Darbuotojui ant pečių gulanti atsakomybė yra pagrindinė stresą darbe kelianti priežastis. Antra pagal dažnumą priežastis – neadekvatus atlyginimas, trečia – per daug darbo, per didelis darbo krūvis. Kitos ne ką mažiau svarbios priežastys, kurios turi įtakos streso darbe lygiui: darbo pobūdis, darbo aplinka (blogas mikroklimatas) bei vadovo keliami lūkesčiai ir reikalavimai.

Apibendrinimas:

Nors daugelis darbuotojų stengiasi suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, stresas išlieka svarbia problema, nes 21% apklaustųjų nurodė, kad jų streso lygis ir psichologinė būsena yra bloga arba labai bloga. Laiko trūkumas, finansai, darbas ir sveikata yra pagrindiniai veiksniai, keliantys stresą darbuotojams. Darbuotojai mano, kad lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas ir trumpesnės darbo savaitės galėtų padėti geriau suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus.

Apie apklausą

Apklausa vykdyta internetu 2024 birželio 18 – liepos 30d. Apklausoje dalyvavo 1058 respondentai iš visos Lietuvos, dirbantys įvairiose srityse.

Apie Alma Career

“Alma Career” – įdarbinimo paslaugų rinkos lyderė 11-oje Europos šalių, valdanti darbo skelbimų portalus ir siūlanti daugiau nei 1,5 milijono darbo galimybių, daugiau nei 4,3 mln. CV duomenų bazę, beveik 2 mln. darbo skelbimų prenumeratų ir daugiau nei 5 milijonus lankytojų per mėnesį. “Alma Career” siūlo įdarbinimo paslaugas, pagrįstas duomenimis ir technologinėmis inovacijomis. “Alma Career” Rytų Centrinėje Europoje dirba beveik 800 įdarbinimo verslo specialistų, jos portalų tinklas pasiekia apie 80 milijonų žmonių Europoje, o pajamos siekia 110 milijonų eurų (2023 m.).

“Alma Career” veikia Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Lietuvoje (www.cvonline.lt), Šiaurės Makedonijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

2026-04-21

Rusija toliau stalinizuojasi

2026-04-21

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos