Seimas pradėjo svarstyti Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą, sudaryti palankias krašto apsaugos sistemos ir viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų aprūpinimo strateginėmis prekėmis ar gynybos ir viešojo saugumo užtikrinimo reikmėms skirtais produktais sąlygas. Pasak naujas iniciatyvas pristačiusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, Lietuvos gynybos pramonė turi būti integrali saugumo ir gynybos politikos dalis.
Teikiamais projektais planuojama tobulinti gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi reikalingą teisinį reguliavimą. Siūloma, kad Vyriausybė, siekdama užtikrinti esminius Lietuvos valstybės saugumo interesus, patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodytų aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, pramonės subjektams leistų išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Naujasis įstatymas įtvirtintų ir pramoninį bendradarbiavimą – sudarytų galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus. Numatoma, kad taikant pramoninį bendradarbiavimą dalis užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalėtų būti vykdomi Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančių ūkio subjektų.
Pramoninis bendradarbiavimas galėtų būti taikomas, kai ketinamos sudaryti sutarties vertė viršytų 5 mln. eurų (be PVM). Tokiu būdu Lietuvos gynybos pramonės įmonės būtų įtraukiamos į vykdomus nacionalinius ir tarptautinius pirkimus, skirtus Lietuvos kariuomenei aprūpinti, o tai paskatintų įmonių plėtrą. „Tarkime, jeigu perkame pėstininkų kovos mašinas, o mes ir toliau turėsime dar vieną jų etapą, galima kalbėtis, kad remontas, palaikymas būtų Lietuvoje ir tuo užsiimtų Lietuvos įmonės. Taip mes stipriname savo pramonę, taip stipriname jų ryšį, mažiname priklausomybę nuo globalių tiekimo grandinių“, − Seimo posėdyje kalbėjo krašto apsaugos ministras.
Siūlomu reguliavimu taip pat būtų numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios didintų investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leistų įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarytų sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 4 d.
LRS.lt informacija
