Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai. Dabar vos grįžęs į šitą postą jis duoda vaikų darželio lygio užuominą, kad Lenkija (iš tikro Tusko vyriausybė) nori iš Lietuvos diakritinių ženklų įteisinimo.
Atkreipkit dėmesį: dešimtmetį Lietuvoje visi w šalininkai kartojo, kad čia gi „tik trys raidės, ką jos jums trukdo“. Dievagojosi, kad diakritinių ženklų niekas nežada įteisinti. Bent kiek suprantantys temą kartojo, kad diakritinių ženklų būtinai reikalaus. Vien europinėse kalbose jų yra per 150. Mokysimės.
Kai slaviškasis Šimonytės, Čmilytės ir Dobrovolskos trio privertė Konstitucinį Teismą padaryti atvirkščią kūlverstį ir išaiškinti, jog „tik trys raidės“ Konstitucijai neprieštarauja (nors prieš tai bent tris kartus aiškino, kad prieštarauja) ir įteisino „tris raides“, pradėta kartoti, kad nieko prieš ir dėl diakritikų, bet „dabar dar ne laikas“. Na bet laikas, suprask, ateis.
Ir štai Sikorskis damoms „subtiliai“ užsiminė prie vakarienės, ko jo didenybei dabar norėtųsi, kad gerai jaustųsi. Jis mat netgi žino, kas bus ar nebus lietuvybei nuo jo šovinistinių užgaidų. Lietuvybės ekspertas.
Dabar stebėkite, kaip Seime lyg šunyčiai sušvilpus švilpuku pradės diskutuoti ir registruoti jau ir diakritikus. Nes „dabar jau bus laikas“. Sikorskis davė komandą.
Bent man kalbos politikos temoje visada šlykščiausia ir niekingiausia buvo ne tai, kaip tai kvaila, kaip niekas išsivysčiusiame pasaulyje to nedaro, kaip nepatogu bus praktikoje, net ne tai, kad visuomenė prieš ir valdžiai ant jos nusispjauti. Valdžiai pas mus visada ant tautos nusispjauti.
Šlykščiausia yra tai, kaip atvirai ir niekingai, be menkiausios savivertės mes pataikaujame lenkų užgaidoms, kurios net nėra lygiaverčiai mainai (nors prekiauti kalba nebūtų priimtina), o tik pono nurodymai klusniam valstiečiui, kuris dar ir pats susigalvoja abrakadabrų to pono įsakymo vykdymui prieš Lietuvos piliečius pateisinti. Visu gražumu.
Prisiminsit šį įrašą, kai bus įteisinta. Beje, prieš tai Konstitucinis Teismas dar kartą radikaliai paprieštaraus savo ankstesnei pozicijai. Jei žemintis, tai iki žemės.
Visa tai fone mitingų, kuriuose tūkstančiai lenkų iš visos šalies šaltyje protestuoja ne dėl algų ar panašiai, o dėl gresiančios Tusko diktatūros, kuri vidury transliacijos uždaro visuomeninę televiziją, veržiasi į Prezidento rezidenciją ir kitaip rodo, kad nebus jokių skrupulų įvedant naują tvarką šalyje. Sikorskis tuo tarpu juokauja su Šimonyte.
Prieš ką mes lankstomės.
Bet iš kitos pusės, kaip tik todėl, kad mes ne kaip lenkai, kad mes nesipriešiname trypiami ir niekinami, todėl su mumis taip ir elgiasi. Sikorskis, iš esmės kaip Putinas, ima tiek, kiek jam leidi, ir gerbia tik valią ir jėgą.
Politinis farsas, politinė reklama.
Autorius – Vyrautas Sinica – yra Vilniaus miesto tarybos narys, Nacionalinio susivienijimo partijos vicepirminnkas. Tekstas – jo politinė nuomonė.
