Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Mirtino ginklo panaudojimas gali likti neatpažintas

  • 2023-12-22
  • kaunieciams.lt
  • Politika, Redakcija

Karas Ukrainoje vis labiau primena Pirmąjį pasaulinį karą ir pirmieji įspėjimai, kad tokia eiga įmanoma pasigirdo kiek daugiau nei prieš metus. Pirmiausiai apie tai ėmė kalbėti tokių specializuotų leidinių kaip Foreign Policy ar Bloomberg analitikai, o dabar mes jau matome liūdnas prognozes ir plačiai skaitomoje spaudoje. Paramos Ukrainai klausimas tampa vis sudėtingesnis ir čia matome tiek aštrius debatus JAV, tiek besikeičiantį ES politinį žemėlapį, kur prie tradiciškai prieštaravusios Vengrijos prisidėjo Slovaikija bei , kas dar blogiau, Nyderlandai. Taigi turime ruoštis tiek galimai ilgam konfliktui pačioje Ukrainoje , tiek dar ilgesnei priešpriešai tarp Rusijos ir jos sąjungininkų ir Vakarų.

Tai nėra „šaltasis karas“

Kodėl tai Pirmojo pasaulinio karo padėtis, o ne šaltojo ? Pirmiausiai pažvelkime į Rusijos pareigūnų retoriką pvz. Lavrovo paskutinius pareiškimus , kur šis visiškai atvirai grasina konkrečioms valstybėms pvz. Moldovai. Nuo diplomatijos vadovo neatsilieka propaganda įvardinanti visą „priešiškų valstybių“ sąrašą – Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir kt. Palyginkime tai su sovietų elgesiu tarptautinėje arenoje po J.Stalino mirties ir pamatysime, kad tiesiogiai karu Vakarams sovietai grasino nebent per Karibų krizę, o tiesioginių puolamųjų veiksmų prieš vakarų demokratijas nevykdė apskritai.

Tuo tarpu Rusija dar iki plataus karo Ukrainoje parodė, kad yra pasiruošusi veikti ne šiaip užsienyje , tačiau ir pvz. ES valstybių teritorijoje pvz. 2014 ir 2015 diversijos Čekijoje bei Bulgarijoje. Kremlius pernelyg nesislapstydamas veikia užsienyje ir prieš savo politinius oponentus kaip tai atsitiko ne tik su Skripalių šeima , tačiau nuodijami buvo ir kai kurie Rytų Europos valstybių politikai. Taigi ką matome tai ilgos priešpriešos su Rusija perspektyva , kur pastaroji yra pasiruošusi naudoti bet kokias priemones t.t. ir karines savo tikslams pasiekti pernelyg nekreipdama dėmesio į nusistovėjusias tarptautinės teisės normas.

Ir vėl mes matome, kad būtent specializuoti leidiniai vis garsiau kalba apie nekonvencinius Rusijos ginklus , kurie puikiai tinkami diversijoms rengti.

Sutartys nėra kliūtis

Jei pažvelgsime į cheminio bei biologinio sovietų bei Rusijos ginklo istoriją, tai šioji be galo turtinga. Dar 1920m. sovvietai sukūrė „Specialų kabinetą“ – projektą tyrinėjant pirmiausiai kovines nuodingąsias medžiagas , o 1937 m projektas buvo reformuotas į NKVD toksikologijos laboratoriją ir joje pradėti vykdyti tiek cheminio , tiek biologinio ginklo kūrimo darbai vėliau tapę visiškai atskira karo mokslo šaka.

Bet kur kas svarbiau yra tai, kad sovietai turėdami centralizuotą ekonomiką, laikui bėgant puikiai išmoko integruoti karinės paskirties gamybą bei tyrimus į įprastines taikiąsias ūkio šakas. Net ir tie patys makaronai buvo gaminami 7.62 ir 5.45 kalibrų, nes gamybos matricos prireikus būtų panaudotos šovinių gamybai. Žemės ūkio mašinų gamyklos buvo ruošiamos šarvotos technikos remontui. Na o „taikūs“ biologinių bei chemijos tyrimų institutai kuo puikiausiai darbavosi prie masinio naikinimo ginklo kūrimo. Taip, subyrėjus Sovietų Sąjungai daugelis tokių įstaigų bei įmonių liko už Rusijos ribų , o ir tarptautinės sutartys privertė sunaikinti cheminio ginklo arsenalus bei galutinai atsisakyti biologinio ginklo, tačiau daugelis vakarų ekspertų užduoda paprastą klausimą kiek laiko reikia Rusijai, kad šioji turėdama nors ir senas , tačiau pavojingas ir veiksmingas technologijas, bei net ir kai kurias išlikusias gamybos grandines galėtų atkurti savo potencialą ? Juolab, kad net ir formaliai laikantis tarptautinių susitarimų nėra jokių apribojimų dirbti su pačiomis pavojingiausiomis cheminėmis medžiagomis ar biologiniais agentais jei tik tai daroma esą mokslinių tyrimų vardan ar kaip taikių technologinių procesų dalis. Dvigubos paskirties technologijos leidžiančios pagaminti masinio naikinimo ginklą jau seniausiai neramina ekspertus, tačiau kai tokios technologijos atsiduria Š.Korejos, Irano ar Rusijos rankose tai problema jau ima atrodyti grėsmingai , o svarbiausia jokio jos sprendimo tiesiog neegzistuoja.

Lokalus panaudojimas liks neatpažintas?

Potencialiai ilgas priešpriešos laikas , didelis galimų priemonių arsenalas, parodomai karinga Kremliaus laikysena – visą tai tiesiogiai didina masinio naikinimo ginklo panaudojimo tikimybę. Ir jei apie branduolinio konflikto pavojus spauda kalba jau plačiai , tai apie chemines , biologines diversijas ar radioaktyvių medžiagų panaudojimą vėl gi užsimena pirmiausiai specialistai. Viena to priežasčių , kad tai labai nepatogi tema daugelio šalių politikams ypač tų, kurios sugebėjo sunaikinti civilinės saugos infrastruktūrą.

Dažniausiai vardinami keli masinio naikinimo ginklo panaudojimo diversijoms scenarijai. Pirmasis , tai tariamai atsitiktinis cheminių medžiagų ar biologinių agentų patekimas į aplinką „priešo teritorijoje“ . Laivo avarija uoste, geležinkelio katastrofa tranzitu vykstančio traukinio , avarinis lėktuvo nusileidimas, kurio nepriimti oro uoste nevalia ir t.t. Esant tokiai diversijai galima nugabenti ženklius pavojingų medžiagų kiekius ir todėl atakai nereikia naudoti būtent kovines. Visuomet galima prisidengti tuo, kad tiesiog buvo gabenamas pavojingas krovinys ir šis dėl labai prastų aplinkybių išsiliejo. Džiaugtis, kad tai nebus tikrasis cheminis ginklas tikrai nesiūlytume, nes pramonėje naudojamas nors ir tas pats fosgenas. Beje patraukti atsakomybėn tokios diversijos organizatorius bus labai sunku , nes reikės pirmiausiai įrodyti tyčinio veiksmo faktą.

Kitas taip pat tikėtinas scenarijus tai taškinis tikro cheminio ar biologinio ginklo panaudojimas pvz. kaip tai jau buvo likviduojant Kremliau politinius oponentus, kur įmanomos ir pašalinės aukos. Jei prisiminsime tiek Litvinenkos tiek Skrypalių atvejus, tai vien suprasti kas buvo panaudota , jau reikia tam tikro laiko. Na o bjauriausias dalykas tai, kad vėl gi kai kurios mirtys Europoje buvo pradėtos iš naujo tirti jau paaiškėjus Skrypalių istorijai ir tik tuomet tapo aišku, kad ir šios nebuvo atsitiktinės. Taigi jei susidursime su tikru koviniu cheminiu ar biologiniu agentu yra didelė tikimybė, kad jis nebus laiku pastebėtas ar atpažintas.

Specialistų nurodomas ir trečiasis scenarijus, kuris numato, kad galimas tikro ginklo panaudojimas lokalioje teritorijoje pvz. karinio dalinio dislokavimo vietoje, kritinės infrastruktūros objekte ir pan. ir čia pašalinių aukų skaičius gali būti ženklus. Blogoji naujiena yra tai, kad reikės laiko atakai atpažinti, o civilinės saugos struktūroms sureaguoti, nes pastarosios pirmiausiai lauks politinės valdžios sprendimų kurie neišvengiamai vėluos.

Be abejo egzistuoja ir plataus masto karo , kuriame bus panaudoti nekonvenciniai ginklai tikimybė. Ir šioji tikimybė dabar yra aukšta kaip niekados ankščiau.

Galimybė pasislėpti gyvybės vertės

Kiek laiko turės vietos gyventojas pasislėpti nuo mirtino pavojaus atakos atveju? Kaip teigia specialistai priklausomai nuo ginklo tipo, oro sąlygų pvz. vėjo krypties ir greičio bei atstumo iki epicentro cheminės atakos atveju tėra vos kelios ar geriausiu atvejų keliolika minučių pasislėpti. Taigi akivaizdu, kad per tokį trumpą laiką ne tai , kad evakuotis, tačiau ir gauti aiškius civilinės saugos nurodymus nepavyks. O štai iš anksto pasirūpinus slėptuve ją pasiekti kuo puikiausiai įmanoma.

Be abejo primenant apie individualias slėptuves ir vėl pasipils skeptikų komentarai esą aš čia baimę skleidžiu. Tačiau lai skeptikai atsako į paprastą klausimą – kas apskritai galėjo dar prieš 2 metus pagalvoti, kad visai šalia vyks didžiulis kontinentinis karas? Arba ar tikrai daug buvo tikinčių , kad kokia bebūtų Rusija ir dabartinė jo valdžia mes girdėsime visiškai atvirus grasinimus panaudoti karinę jėgą prieš Vakarus? Ir greičiausiai mažai kas galėjo numanyti, kad Rusijos valst. propaganda jau ims visiškai aiškiai vienu iš kovos prieš Vakarus būdų vardinti branduolinį ir dabar jau ir cheminį ginklą? Na ir ta pati biologinio ginklo tema Rusijos žiniasklaidoje pastoviai nagrinėjama teigiant esą Vakarai stato biologinio ginklo laboratorijas, tad fonas ginklo panaudojimui prisidengiant būtent tuo irgi yra.

Na ir tuomet pats paskutinis klausimas. Jei individualios asmeninės ar šeimos slėptuvės kaina yra mažesnė nei vidutinio padėvėto automobilio ar vis tik ne laikas mums pradėti galvoti rimtai ir apie jas kaip būtiną namo dalį?

Bunkerio statybos neprireiks

Greičiausiai jau girdėjote, kad turtingi bei garsūs žmonės nesidrovi prisipažinti, kad savo ir savo šeimos ramybės vardan namuose turi tikrų tikriausius bunkerius karo ar gamtos sukeltos Apokalipsės atvejui. Be abejo paprasti mirtingieji norintys užsitikrinti savo saugumą lyg ir neturi tokios galimybės . Tačiau ar tai tiesa? Anaiptol. Kone kiekviename privačiame name yra rūsys , kuris dažniausiai naudojamas geriausiu atveju seniems rakandams sudėti.

O juk tai ir yra puiki patalpa slėptuvei įrengti, tereikia atlikti nesudėtingus darbus kur pirmas tai izoliuoti ją , o antras įsirengti kompaktišką filtravimo įrangą. Jau šiandien pasaulyje veikia net kelios kompanijos , kurios tokią įrangą projektuoja, gamina bei su išsamia instrukcija pateikia vartotojui. Viena tokių britų kompanija Castellex , kurios produktai būtent ir skirti apsaugai nuo radioaktyvios, cheminės ir biologinės taršos ir pagal savo technines savybes šios sistemos susitvarkys tie su pramoninės avarijos sukelta tarša , tiek išgelbės tikro masinio naikinimo ginklo panaudojimo atveju. Ir visą tai už vos kelis tūkstančius svarų.

Kaip teigė kompanijos atstovai šiuo metu juntamas labai didelis susidomėjimas būtent įrangai skirtai individualiai ar šeimos slėptuvei. Ir jei iki plataus karo Ukrainoje pradžios pagrindiniai klientai buvo valstybių besiribojančių su tokiais pasaulio siaubūnais kaip Š.Korėja ar Iranas, tai dabar asmeninių slėptuvių statybomis susirūpino ir rytų europiečiai t.t. ir lietuviai .

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

Ką kam žada žvaigždės?

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

Sukčiai veikia VMI vardu

Rusija moko prieš VPN

Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

Ką kam žada žvaigždės?

Ekonominis karas tęsiasi

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

Kauno garbės piliečiai

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

Bibliotekų savaitė Kaune

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

Rusija toliau stalinizuojasi

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

Krepšinio šventė ne tik Kaune (video)

Lekšas: dabartinė karta pratinama prie turtingo „Žalgirio“, bet tai neš mažiau laimės

Tekstūriniai prezervatyvai: ar rumbeliai ir taškučiai tikrai keičia pojūčius, ar tai tik rinkodara?

Deginta mediena – 100 procentų ekologiškas sprendimas jūsų namams

„Poclain Hydraulics“ – vieninteliai regione, kurių autorizacija veikia

Ar žinojote, kad tik 3–10% suaugusių žmonių reguliariai treniruoja raumenų jėgą?

Ką kam žada žvaigždės?

Kvietimas į popietę Aleksui Stanislovaičiui atminti

Latvija savarankiškai gamins šaudmenis

Romansų festivalis „Atverkime širdis 2026“ sujungė regionus

Blokuota 7,5 mln. bandymų priekabiauti prie vaikų

NATO naikintuvai keturis kartus kilo dėl rusų

Vyksta atranka į Specialiųjų operacijų pajėgas

Teismas priėmė „Nemuno aušros“ skundą

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

KTU ekonomistas: pensijoms reikia daugiau mokesčių

Ką kam žada žvaigždės?

Kaune šauta į buto langą

Per masines šaudynes Luizianoje žuvo aštuoni vaikai

Popiežius prieš Trumpą?

KTU: naujos kartos specialistų rengimas

Kiekvienas šeštas gyventojas: reikalai blogėja

Kauno policija ieško jų

„Pasilik su mumis!“ (Lk 24, 29) III Velykų sekmadienis

Leonas XIV ragina laikytis taikos

Paveldosaugininkų šventė paminėta Kėdainiuose

Seimo komitetas nori uždaryti gimdymo namus

Atsidarys baseinas Panemunėje

Jubiliejinė „Maisto banko“ akcija

Ką kam žada žvaigždės?

Integracinis futbolo vaikščiojant turnyras „Draugystės taurė 2026”

Samoškaitė

Samoškaitė neigia įtarimus apie LSDP šnipinėjimą

„Žalgiris” skelbia apie bilietus bei dovanas

„Žalgiris“ laimėjo prieš Paryžių

Lapėse surengtas tradicinis velykinis kvadrato turnyras

Sinoptikė: bus giedriau, bet vėsiau

Nausėda pasirengęs prisidėti prie Hormuzo sąsiaurio atidarymo

Netanyahu: Izraelis „dar nebaigė darbo“ prieš „Hezbollah“

Taisyti ar kurti iš naujo? Kaip priimti teisingą sprendimą dėl mobiliųjų aplikacijų kūrimo

Seimo Kultūros komitetas tęs LRT įstatymo pataisų svarstymą

Šeima

Rems šeimas valstybinėmis pensijomis?

Seime norima, kad gydytojai rezidentai dirbtų regionuose

Valdančioji koalicija keisis?

Estijos prezidentas Kaune

Orbanui kritus Slovakija lieka Rusijos pakalike

Skvernelis jau paliečiamas

Trys kvapai, trys erdvės: kaip sukurti dieną pagal aromatus

Tomas Čyvas

Grynieji patikimiau, o vagiama ir internetu

Vengrija

Valatka apie Orbaną

Atsidaro Garliavoje naujas prekybos centras

„YouTube“ sustabdė Trumpą pašiepiančius vaizdo įrašus 

LRT

LRT ieško būdų pateisinti išlaidavimą

Ką kam žada žvaigždės?

Kauno rajonas nutraukia šildymą

Seimas nutars dėl Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo

Ar Rusija puls Lietuvą?

Zelenskis ir Meloni žada bendradarbiauti gynyboje ir dronuose

Jubiliejinis Kauno rajono kūdikis – Velykinė dovana šeimai

pinigiukai

Žmonės ima grynus pinigus

Skverneliui ir Starkevičiui gresia kalėjimas

Kaune nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui

Ukrainos vėliava

Ukrainos pajėgos kovo mėnesį atgavo beveik 50 km² teritorijos

Šaltibarščiai su lašiša? O galima su silke?

Gyvenimas tarp karo ir taikos: kai Ukrainoje labiausiai reikia ne žodžių, o sprendimų

Pagaliau atsigaus Kauno stotis?

Kaunas dėl Kapčiamiesčio : miškams pavojaus nėra

KTU mokslininkė toliau vadovaus CERN Baltijos šalių grupei

Ką kam žada žvaigždės?

VDU Ugnės Karvelis gimnazija turi naują direktorę

Jungia lietuvius ir ukrainiečius per bendras patirtis

Kaune – strateginės reikšmės Lietuvai objektas

Vengrija: rusiška nafta vėl teka 

2026-04-23

Nausėda Kipre susitiko su Zelenskiu

2026-04-23

Nemokamos dirbtinio intelekto dirbtuvės Kaune

2026-04-23

Bendruomenės švyturio apdovanojimas atkeliavo į Ežerėlį

2026-04-23

Kauno literatūros savaitėje kviečiama patirti metamorfozę

2026-04-23

Ką bankai labiausiai vertina finansuodami verslą?

2026-04-23

Policija: Prezidentūros rūmuose mirė 51 metų lankytojas

2026-04-23
Pistorius

Vokietijos tikslas – 460 tūkst. karių ir daugiau

2026-04-23

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-23

Mokytojų trūkumas – ką daryti?

2026-04-22

„Gargždai” privertė „Žalgirį” paprakaituoti

2026-04-22
Samoškaitė

Prokurorai gins politikų privatumą

2026-04-22

Sukčiai veikia VMI vardu

2026-04-22

Rusija moko prieš VPN

2026-04-22
Tomas Čyvas

Siūloma mažinti mokesčius

2026-04-22

Ikoniškiausi Eurolygos finalai: rungtynės, nulėmusios čempionatų istoriją

2026-04-22

Ką kam žada žvaigždės?

2026-04-22

Ekonominis karas tęsiasi

2026-04-22

Kapsulės įkasimas 65 mln. eurų vertės projektui

2026-04-22

Nausėda panaikintų privalomą pensijų anuitetą

2026-04-22

Apie Maskvos namus – galimas bukesnis biuroktatizmas?

2026-04-22

Vaitiekūnas: dirbtinis apvaisinimas ir reemigracija

2026-04-22

Finišavo vaikų-jaunučių šuolių į vandenį čempionatas

2026-04-21

Kauno garbės piliečiai

2026-04-21

Kažkas galimai neteisėtai vežė daug tabako

2026-04-21

Kauno rajone gyventojai susibūrė švarai

2026-04-21

Bibliotekų savaitė Kaune

2026-04-21

Seimas atšauks trečią brandos egzaminą?

2026-04-21

Rusija toliau stalinizuojasi

2026-04-21

Kaunas: galimi JAV amunicijos vėlavimai grėsmės nekelia

2026-04-21

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos