JAV Teisingumo departamentas siekia įtikinti federalinį teismą, kad siūlomas leidyklų „Penguin Random House“ ir „Simon & Schuster“ susijungimas pakenktų kai kurių populiarių rašytojų karjeroms ir ketina pasitelkti vieną didžiausių literatūros pasaulio žvaigždžių – Stepheną Kingą (Stiveną Kingą).
Siaubo žanro grandas, parašęs tokius romanus kaip „Kerė“ (Carrie), „Švytėjimas“ (The Shining) ir daugybę kitų populiarių kūrinių, noriai sutiko liudyti prieš savo ilgametį leidėją „Simon & Schuster“. Vyriausybė jį pasirinko ne vien dėl žinomumo, bet ir dėl anksčiau viešai reikštos kritikos praeitų metų pabaigoje paskelbtam 2,2 mlrd. dolerių (2,15 mln. eurų) vertės planui sujungti dvi didžiausias leidybos kompanijas pasaulyje ir sukurti, anot jų varžovės „Hachette Book Group“ vadovo Michaelo Pietscho (Maiklos Pičo), „milžinišką akį rėžiantį“ darinį.
„Juo labiau konsoliduojasi leidėjai, juo sunkiau išgyventi nepriklausomiems leidėjams“, – praeitais metais per „Twitter“ rašė S. Kingas.
S. Kingas turėtų liudyti antradienį, antikartelinės bylos nagrinėjimo federaliniame teisme antrąją dieną. Tikėtina, kad visas procesas truks 2–3 savaites.
Galbūt S. Kingas nebus taip gerai susipažinęs su leidybos verslo niuansais kaip Teisingumo departamento pirmasis liudytojas M. Pietschas, bet per beveik 50 metų besitęsiančią karjerą rašytojas tapo šio sektoriaus pokyčių tiesioginiu liudininku – daugelį mažesnių leidėjų nupirko didesnės bendrovės. Pavyzdžiui, „Kerė“ buvo išleista 1974 metais leidyklos „Doubleday“, kuri 2009 metais susijungė su „Knopf Publishing Group“, o dabar priklauso „Penguin Random House“. Kita buvusi S. Kingo leidėja „Viking Press“ priklausė „Penguin“ ir tapo „Penguin Random House“ dalimi, kai 2013 metais „Penguin“ susijungė su „Random House“.
S. King atrodo jaučiantis asmeninį palankumą mažesniems leidėjams. Nors jo knygas toliau leido „Simon & Schuster“ padalinys „Scribner“, rašytojas taip pat rašė trilerius nepriklausomai leidyklai „Hard Case Crime“. Prieš virtinę metų šis leidėjas paprašė jo parašyti kokį nors reklaminį tekstą, bet S. King savo ruožtu pasisiūlė parašyti naują romaną. Juo tapo 2005 metais išleistas „Kolorado vaikis“ (The Colorado Kid).
„Viduje varčiausi kūliais“, – prisiminė vienas iš „Hard Case“ įkūrėjų Charlesas Ardai (Čarlzas Ardajus), pasakodamas, kaip jautėsi, kai S. Kingas su juo susisiekė.
Pačiam S. Kingui „Penguin Random House“ ir „Simon & Schuster“ susijungimas tikriausiai būtų naudingas, bet rašytojas yra ne kartą pademonstravęs turįs kitų prioritetų, ne vien materialinę gerovę. Jis ne kartą kritikavo mokesčių lengvatas turtingiesiems, net jeigu pats patenka į jų ratą. Rašytojas netgi yra atvirai raginęs vyriausybę padidinti jam mokesčius.
„Amerikoje visi turėtume mokėti sąžiningą dalį“, – 2012 metais leidiniui „The Daily Beast“ rašė jis.
Pirmadienį abiejų šalių advokatai pateikė skirtingus požiūrius į knygų leidybos verslą. Vyriausybės advokatas Johnas Readas (Džonas Ridas) kalbėjo apie pavojingai susiaurėjusią rinką, dominuojamą vadinamojo Didžiojo penketo – „Penguin Random House“, „Simon & Schuster“, „HarperCollins Publishing“, „Macmillan“ ir „Hachette“, kur mažesnėms leidykloms arba leidybos startuoliams prasimušti beveik neįmanoma.
Tuo metu gynybos advokatas Danielis Petrocelli (Danielis Petročelis) argumentavo, kad šis sektorius iš tiesų yra įvairus, pelningas ir atviras naujokams. Anot jo, leidyba verčiasi ne vien Didysis penketas, bet ir vidutinio dydžio kompanijos, tokios kaip „W.W. Norton & Co.“ ir „Grove Atlantic“. Teisininkas teigė, kad susijungimas toli gražu netaps kliūtimi siekiantiems sėkmingos karjeros literatūros srityje.
“Kiekviena knyga prasideda kaip bestseleris rašytojo ar redaktoriaus akyse“, – teigė D. Petrocelli.
***
