2021 05 20
Nors pastaraisiais metais valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysena gerėja, tačiau pagrindiniai iššūkiai VVĮ sektoriuje ir toliau išlieka – efektyvumo ir skaidrumo didinimas, apčiuopiama grąža valstybei, skaidrios valdybų atrankos bei ambicingi veiklos tikslai, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji šiandien Valdymo koordinavimo centro organizuotame nuotoliniame gerųjų VVĮ valdysenos praktikų dalijimosi renginyje pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamus teisės aktus, kurie gali reikšmingai keisti ir VVĮ veiklos strateginius sprendimus.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pabrėžia, kad vienas iš dabartinės Vyriausybės prioritetų yra VVĮ pertvarka: optimizuotas VVĮ portfelis, suformuoti profesionalūs VVĮ valdymo ir priežiūros organai.
„Sistemiškai su VVĮ pertvarka kartu teikiami teisės aktų pakeitimai orientuoti į pasiteisinusių gerosios valdysenos praktikų taikymo plėtimą bei aiškumą. Taip siekiame ne tik formaliai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, bet padaryti valdyseną praktiškai taikomą ir išties veiksmingą“, – kalbėjo A. Armonaitė.
VVĮ rezultatams įvertinti – nauji KPI rodikliai
Šiandien Valdymo koordinavimo centro surengtame VVĮ atstovų renginyje buvo apžvelgi aktualūs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiami teisės aktai, susiję su VVĮ veiklos strateginiu planavimu.
Šįmet pavasarį išplėstos Skaidrumo gairės numato reikalavimus ne tik VVĮ, bet ir jų dukterinėms bendrovėms bei paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms suteikti internete viešai prieinamą informaciją apie savo veiklą. Šiuo metu Vyriausybei jau yra pateiktas ir Atrankos gairių patobulinimo projektas, kuris užtikrins dar skaidresnį ir standartizuotą atrankų į VVĮ bei jų dukterinių bendrovė valdymo kolegialius organus.
Taip pat pristatyti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamos VVĮ veiklos matavimo rodiklių (angl. key performance indicator (KPI)) koncepcijos metmenys. „Valstybė privalo būti profesionalia ir atsakinga įmonių savininkė bei užtikrinti aukščiausią valdysenos standartą. Norime, kad būtų nustatyti universalūs VVĮ rezultatų vertinimo rodikliai, kurie tinkamai atspindėtų tiek didelių infrastruktūrinių, tiek mažesnių VVĮ veiklą. Pagrindiniai ir specializuoti ilgalaikiai rodikliai turėtų būti nustatyti kiekvienai VVĮ individualiai, bendradarbiaujant VVĮ, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bel Valdymo koordinavimo centrui“, – pabrėžė A. Armonaitė. Suderinti ir patvirtinti veiklos matavimo rodikliai būtų įtraukiami į VVĮ rengiamą strateginį veiklos planą ir vykdoma KPI įgyvendinimo kontrolė.
VVĮ skatinamos dalytis gerąja praktika
Šiandien įvykusi VVĮ atstovų diskusija „Strateginio planavimo iššūkiai. Kaip teoriją pritaikyti praktikoje?“ yra tęstinis Valdymo koordinavimo centro organizuojamo VVĮ sektoriaus gerųjų valdysenos praktikų dalijimosi ciklo renginys.
„Praktinis VVĮ valdysenos gerųjų pavyzdžių dalijimasis tarpusavyje yra ne tik būdas tobulėti, bet ir padeda visam VVĮ sektoriui siekti pažangos. Šįmet išplėtėme gerosios VVĮ valdysenos praktikų dalijimosi renginių aprėptį ir tikimės, kad bendradarbiaudami sėkmingai įgyvendinsime VVĮ pertvarkos planą“, – teigė Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.
Per 2021 metus Valdymo koordinavimo centras planuoja kas ketvirtį surengti ne mažiau po vieną gerosios VVĮ valdysenos praktikų dalijimosi renginį. Juose kviečiami dalyvauti ne tik VVĮ ir SVĮ atstovai, bet ir valdybų bei kitų kolegialių organų nariai. Šie renginiai įprastai sutraukia daugiau nei 200 dalyvių.
Ydingas požiūris: „mes rengiame – jie tvirtina“
VVĮ atstovai dalinosi strateginio planavimo patirtimis ir kylančiais šiandienos iššūkiais. Vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse „Ignitis grupė“ verslo planavimo ir analizės vadovė Milda Čeplinskienė pristatė ir pasidalino praktiniais pavyzdžiais, ką ir kodėl prasminga standartizuoti bei kaip įgalinti organizaciją lanksčiai veikti besikeičiančioje aplinkoje, įgyvendinant strateginius tikslus.
Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ bei VĮ Registrų centras valdybų narys Egidijus Vaišvilas atkreipė dėmesį į kolegialių organų įsitraukimą. „Jei strategijos rengimo metu egzistuoja „mes rengiame – jie tvirtina“ požiūris, man tai signalizuoja, kad tikslai bus atsargūs, nepakankamai ambicingi. Valdybos narių įsitraukimas į strategijos rengimo procesą leidžia ne tik geriau pažinti įmonės vidų, pamatyti tuos žmones, kurie realiai turės iškeltus tikslus įgyvendinti, bet ir sukalibruoti ambiciją su galimybėmis“, – kalbėjo jis.
„Strategijos kokybę gali parodyti tik laikas. Tačiau pagrindinės prielaidos jos sėkmei būtų: logiškos, argumentuotos prielaidos kuriant strategiją, nuolatinė jos įgyvendinimo kontrolė ir bei nuoseklus, periodinis strategijos atnaujinimas“– akcentavo valstybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas.
Privataus verslo patirtimi, kaip į strategijos įgyvendinimą įtraukiami darbuotojai ir apie tam skirtus įrankius, pasidalijo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ verslo sistemų tobulinimo vadovė Alina Štura.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė pabrėžia, kad vienas iš dabartinės Vyriausybės prioritetų yra VVĮ pertvarka: optimizuotas VVĮ portfelis, suformuoti profesionalūs VVĮ valdymo ir priežiūros organai.
„Sistemiškai su VVĮ pertvarka kartu teikiami teisės aktų pakeitimai orientuoti į pasiteisinusių gerosios valdysenos praktikų taikymo plėtimą bei aiškumą. Taip siekiame ne tik formaliai įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, bet padaryti valdyseną praktiškai taikomą ir išties veiksmingą“, – kalbėjo A. Armonaitė.
VVĮ rezultatams įvertinti – nauji KPI rodikliai
Šiandien Valdymo koordinavimo centro surengtame VVĮ atstovų renginyje buvo apžvelgi aktualūs Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiami teisės aktai, susiję su VVĮ veiklos strateginiu planavimu.
Šįmet pavasarį išplėstos Skaidrumo gairės numato reikalavimus ne tik VVĮ, bet ir jų dukterinėms bendrovėms bei paskesnių eilių dukterinėms bendrovėms suteikti internete viešai prieinamą informaciją apie savo veiklą. Šiuo metu Vyriausybei jau yra pateiktas ir Atrankos gairių patobulinimo projektas, kuris užtikrins dar skaidresnį ir standartizuotą atrankų į VVĮ bei jų dukterinių bendrovė valdymo kolegialius organus.
Taip pat pristatyti ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rengiamos VVĮ veiklos matavimo rodiklių (angl. key performance indicator (KPI)) koncepcijos metmenys. „Valstybė privalo būti profesionalia ir atsakinga įmonių savininkė bei užtikrinti aukščiausią valdysenos standartą. Norime, kad būtų nustatyti universalūs VVĮ rezultatų vertinimo rodikliai, kurie tinkamai atspindėtų tiek didelių infrastruktūrinių, tiek mažesnių VVĮ veiklą. Pagrindiniai ir specializuoti ilgalaikiai rodikliai turėtų būti nustatyti kiekvienai VVĮ individualiai, bendradarbiaujant VVĮ, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bel Valdymo koordinavimo centrui“, – pabrėžė A. Armonaitė. Suderinti ir patvirtinti veiklos matavimo rodikliai būtų įtraukiami į VVĮ rengiamą strateginį veiklos planą ir vykdoma KPI įgyvendinimo kontrolė.
VVĮ skatinamos dalytis gerąja praktika
Šiandien įvykusi VVĮ atstovų diskusija „Strateginio planavimo iššūkiai. Kaip teoriją pritaikyti praktikoje?“ yra tęstinis Valdymo koordinavimo centro organizuojamo VVĮ sektoriaus gerųjų valdysenos praktikų dalijimosi ciklo renginys.
„Praktinis VVĮ valdysenos gerųjų pavyzdžių dalijimasis tarpusavyje yra ne tik būdas tobulėti, bet ir padeda visam VVĮ sektoriui siekti pažangos. Šįmet išplėtėme gerosios VVĮ valdysenos praktikų dalijimosi renginių aprėptį ir tikimės, kad bendradarbiaudami sėkmingai įgyvendinsime VVĮ pertvarkos planą“, – teigė Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.
Per 2021 metus Valdymo koordinavimo centras planuoja kas ketvirtį surengti ne mažiau po vieną gerosios VVĮ valdysenos praktikų dalijimosi renginį. Juose kviečiami dalyvauti ne tik VVĮ ir SVĮ atstovai, bet ir valdybų bei kitų kolegialių organų nariai. Šie renginiai įprastai sutraukia daugiau nei 200 dalyvių.
Ydingas požiūris: „mes rengiame – jie tvirtina“
VVĮ atstovai dalinosi strateginio planavimo patirtimis ir kylančiais šiandienos iššūkiais. Vienos didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse „Ignitis grupė“ verslo planavimo ir analizės vadovė Milda Čeplinskienė pristatė ir pasidalino praktiniais pavyzdžiais, ką ir kodėl prasminga standartizuoti bei kaip įgalinti organizaciją lanksčiai veikti besikeičiančioje aplinkoje, įgyvendinant strateginius tikslus.
Valstybės valdomos akcinės bendrovės „Kelių priežiūra“ bei VĮ Registrų centras valdybų narys Egidijus Vaišvilas atkreipė dėmesį į kolegialių organų įsitraukimą. „Jei strategijos rengimo metu egzistuoja „mes rengiame – jie tvirtina“ požiūris, man tai signalizuoja, kad tikslai bus atsargūs, nepakankamai ambicingi. Valdybos narių įsitraukimas į strategijos rengimo procesą leidžia ne tik geriau pažinti įmonės vidų, pamatyti tuos žmones, kurie realiai turės iškeltus tikslus įgyvendinti, bet ir sukalibruoti ambiciją su galimybėmis“, – kalbėjo jis.
„Strategijos kokybę gali parodyti tik laikas. Tačiau pagrindinės prielaidos jos sėkmei būtų: logiškos, argumentuotos prielaidos kuriant strategiją, nuolatinė jos įgyvendinimo kontrolė ir bei nuoseklus, periodinis strategijos atnaujinimas“– akcentavo valstybės valdomos uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ valdybos pirmininkas Dangirutis Janušas.
Privataus verslo patirtimi, kaip į strategijos įgyvendinimą įtraukiami darbuotojai ir apie tam skirtus įrankius, pasidalijo „Thermo Fisher Scientific Baltics“ verslo sistemų tobulinimo vadovė Alina Štura.
