Kaišiadorių rajono mero Šarūno Čėsnos kėdė braška dėl daugelio priežasčių. Įdomu tai, kad vadinamoji „čekiukų“ byla čia tik ledkalnio viršūnė. Ir ne jis vienntelis rajono šulas, kuriam kyla labai daug klausimų.
Nesesniai pirmosios instancijos Kauno apygardos teismas neatėmė teisės dirbti „čekiukų“ byloje nuteistam Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai, tačiau įsiteisėjus nuosprendžiui, kokį birželį paskelbė teismas, rajono vadovas pareigas prarastų.
Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.
„Jeigu apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėtų, Vyriausioji rinkimų komisija panaikintų mero įgaliojimus pagal Rinkimų kodekso 174 str. 4 dalį. Kadangi iki eilinių savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų šiuo metu yra likę mažiau kaip metai, rinkimai šioje savivaldybėje nebebūtų rengiami, o iki kitų metų pavasario mero pareigas eitų savivaldybės tarybos paskirtas laikinasis meras“, – Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.
Kauno apygardos prokuratūra siekė, kad Š. Čėsnai teisę dirbti atimtų dar pirmosios instancijos teismas. Tačiau birželio 25 d. nuosprendį paskelbęs teismas merui skyrė mažesnę baudą, o baudžiamojo poveikio priemonės nusprendė visiškai netaikyti.
Teismas politiką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir skyrė 6 tūkst. eurų baudą.
Prokuroras siūlė skirti didesnę – 10 tūkst. eurų – baudą bei trejus metus uždrausti dirbti valstybės tarnyboje.
„Nuosprendį galiu apskųsti iki nustatyto termino. Dėl skundo dar sprendžiama“, – Eltai sakė prokuroras Valentinas Alekna.
Kaltės byloje nepripažinęs meras taip pat svarsto, ar rašyti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.
„Kadangi nuosprendis yra didelės apimties, jį šiuo metu analizuojame. Nors teismas pripažino kaltu, tokiu nesijaučiu, nes nuosprendis grindžiamas iš esmės tik kaltinamuoju aktu, o ne byloje nustatytais faktais. Be to, galiu pasidžiaugti, kad nuosprendyje pagaliau yra pripažinta, kad tuo metu galiojęs tarybos narių išlaidų kompensavimas visos šalies mastu buvo ydingas ir tinkamai nereglamentuotas“, – Eltai teigė meras.
Teisėjas mano, kas meras nėra pavojingas visuomenei
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas nuosprendyje rašo, kad, skirdamas Š. Čėsnai bausmę, vertino bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės paskirtį ir kitas baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas.
„Ypatinga reikšmė teiktina tam, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų paskirta teisinga – padarytai veikai proporcinga bausmė. Parenkant konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją,, motyvus, tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.
Byloje nustatyta, kad Šarūnas Čėsna, veikdamas tyčia, nors ir mažesne apimtimi negu pateikė kaltinimas, padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Š. Čėsnos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai, net ir didesne apimtimi negu nustatyta bylos faktinėmis aplinkybėmis, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlygino savivaldybei padarytą žalą.
Š. Čėsna anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, gyvena šeimoje, augina mažamečius vaikus. Kaltinamasis dirba Kaišiadorių rajono savivaldybės meru“, – nuosprendyje rašo teisėjas.
Teisėjo vertinimu, mero nusikaltimams įtakos turėjo ir klaidingas įstatymų suvokimas, nors tai neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.
„Susiformavusi ydinga nuomonė ir praktika didžiojoje dalyje šalies savivaldybių, kur tarybos nario veiklos išlaidų atlyginimas buvo reglamentuojamas, traktuojamas, o dėl to ir suvokiamas nevienodai“, – mano teisėjas.
Nuosprendyje jis nurodo, kad, sprendžiant „čekiukų“ bylas, reikia atsižvelgti ir į buvusią visos šalies mastu susiklosčiusią ydingą praktiką, reglamentuojant tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą, išlaidų kompensavimo faktinės kontrolės nebuvimą, kad būtų laiku užkardę tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pasak teisėjo, šią problemą parodė vėliau priimti ir pakeisti teisės aktai, reglamentavę išlaidų atlyginimą.
Teisėjas G. Večerskas Kaišiadorių mero Š. Čėsnos pavojingumą visuomenei įvertino kaip itin žemą ir nusprendė jam skirti tik baudą.
„Dar 2024 metais pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, lėšų pasisavinimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, nuo to laiko kaltinamasis pašalinęs sukeltus padarinius (atlyginęs materialinę žalą) buvo visuomenės išrinktas ir iki šio momento eina Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pareigas, tai rodo ne tik jam suteiktą visuomenės pasitikėjimą, bet ir jo kritišką, atsakingą požiūrį į visuomenės suteiktas jam viešąsias teises bei jų įgyvendinimą. Per tą laiką jokių piktnaudžiavimų viešąja teise, vykdomomis pareigomis nebuvo nustatyta, iš paties kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jis į užimamas pareigas, jų atlikimą žiūri ypatingai atsakingai ir sąžiningai. Todėl atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, netaikant baudžiamojo poveikio priemonių, kaltinamajam skirtinos bausmės turės pakankamą poveikį ir visiškai įgyvendins bausmės tikslus“, – mano teisėjas G. Večerskas.
Savaiminio įdegio kremo pirkimas – klaida, teismas patikėjo
Kaltinamajame akte taip pat rašoma, kad mero čekiuose yra užfiksuoti duomenys apie šampūno su nano danga automobiliui bei savaiminio įdegio priemonės pirkimą. Vėliau Š. Čėsna pripažino, savaiminio įdegio kremą pirko jo sutuoktinė, o toks kvitas į jo išlaidų ataskaitą pateko per klaidą.
„Nors savaiminis įdegis irgi labai svarbu, reikia atrodyti prieš rinkėjus gražiai“, – teisme žurnalistams yra sakęs Š. Čėsna.
Teisėjas mero klaida patikėjo ir savaiminio įdegio kremo pirkimo į nuosprendį neįtraukė.
„Teismas neturi pagrindo netikėti ir kaltinamojo pateiktu paaiškinimu, kad vienu iš atvejų į 2022 m. liepos mėn. „veiklos išlaidų ataskaitą“ įtraukiant (pateikiant apmokėjimo čekį) 29,90 eurų sąskaitą už įdegio priemonę, įvyko klaida, tai padarė neturėdamas tikslo kažką apgauti, sukčiauti, o per neapsižiūrėjimą, sumaičius čekius. Todėl, nenustačius kaltinamojo tyčios ir tikslo klastoti dokumentą, tyčios sukčiauti, inkriminuota veika iš kaltinimo šalintina“, – paskelbė teisėjas.
Meras nurodė, kad vykdydamas pareigas, rinkiminę veiklą, vykdamas į susitikimus pas rinkėjus, jis naudojosi ir jam artimų žmonių – giminaičių, bendražygių, artimų draugų ir pažįstamų pagalba – jie merą paveždavo. Naudodamasis tokiomis paslaugomis Š. Čėsna apmokėdavo ir šių asmenų turėtas kuro įsigijimo išlaidas.
„Nustačius tokių paslaugų teikėjus ir mokėjimus vykdžiusius asmenis, apklausus juos liudytojais, jie kaltinamojo aiškinimą patvirtino. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų, kurie betarpiškai tokias paslaugas suteikė, parodymais ir todėl minėtus (žemiau aptartus) kaltinimus, kad Š. Čėsna tyčia, sąmoningai klastojo dokumentus, nurodė išlaidas tarybos nario veiklai, bei piktnaudžiaudamas tarnyba gavo išmokas – atitinkamai 586,62 eurus, kurių nepatyrė, šalina kaip nepagrįstus”, – paskelbė teismas.
Pareigūnams pavyko nustatyti daugumos kortelių savininkus, jie buvo apklausti teisme. Tačiau kas yra Šveicarijoje išduotos banko kortelės, kuria buvo atsiskaityta už mero pirktą kurą, savininkas, nustatyti nepavyko.
Įtraukė įmonės kuro kortele apmokėtus kvitus
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu Š. Čėsna, eidamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, manoma, suklastojo 42 tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva patirtas transporto – degalų įsigijimo – išlaidas. Įtariama, kad tarybos narys, atsiskaitydamas už įsigytą dyzeliną, atskirais atvejais išlaidas apmokėjo įmonei išduotomis kuro kortelėmis.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tuometinis tarybos narys, galimai klastodamas tarybos nario išmokų ataskaitas ir jas pateikdamas savivaldybės buhalterijai, apgaule savo naudai įgijo 4 tūkst. 424 eurus, priklausiusius Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.
Bylos duomenimis, Š. Čėsna į savo, kaip tarybos nario, kuro išlaidas įtraukė įmonės „Telesita“ kuro kortele pirktus degalus. Viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje skelbiama, kad meras yra šios įmonės akcininkas, 2015–2023 m. meras ėjo UAB „Telesita“ direktoriaus pareigas. Kaišiadoryse registruota įmonė užsiima mažmenine telekomunikacijų įrangos prekyba.
Meras teigė, kad įmonė jam buvo skolinga ir jis tokiu būdu dengė skolą — savivaldybė pagal pateiktus čekius pinigus pervesdavo jam.
Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat surinko duomenis, kad meras teikė ir partiečio, anksčiau tarybos nario pareigas ėjusio, dabartinio Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Petkevičiaus kuro čekius.
Gegužę teisėsauga pranešė, kad pat įtarimai „čekiukų“ byloje pareikšti ir buvusiam Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos nariui minėtam K. Petkevičiui.
Š. Čėsna tvirtino, kad dar po to, kai teisėsauga jam pareiškė įtarimus „čekiukų“ byloje, sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.
***
Kokį domino efektą sukels ši byla? Ką ji reikš savivaldybės įmonės „Kaišiadorių vandenys” buvusiems ir dabartiniams šulams? Administracijos direktoriui Karoliui Petkevičiui ir t.t.? Pamatysime.
Skandalai po žeme – susiję tekstai:
Vamzdžių Respublika II – ar viskas drieikiasi iš Kaišiadorių?
Vamzdžių Respublika II – ar viskas drieikiasi iš Kaišiadorių?
Laukite tęsinių.
