Liepos pirmąją dieną vyko parodos atidarymas bei susitikimas-pokalbis su autoriais. Paroda atidaryta kanklėmis atliekamu muzikiniu kūriniu.
Skaistė Tautvydaitė
Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio proga pristatoma karpinių ir lino raižinių paroda – tai pagarbus žvilgsnis į lietuvių liaudies meno tradicijas ir jų gyvybingumą šiandienos kūryboje. Parodoje susitinka dvi savitos, tačiau tarpusavyje artimos meno sritys: subtilūs popieriaus karpiniai ir grafiški lino raižiniai, kuriuose atsiskleidžia tautinės tapatybės ženklai, gamtos motyvai, žmogaus ir tradicijos ryšys.
Kūriniuose atsispindi ilgametė tautodailės patirtis, kruopštus meistriškumas ir kūrėjų individualumas. Senosios technikos čia įgauna naujų prasmių – tradiciniai ornamentai, simboliai ir pasakojimai interpretuojami šiuolaikiškai, išlaikant pagarbą lietuvių kultūrai.
Ši paroda – ne tik jubiliejinis renginys, bet ir gyvas liudijimas, kad tautodailė išlieka svarbia mūsų kultūros dalimi, jungiančia praeitį, dabartį ir ateitį.
Tai kvietimas sustoti, įsižiūrėti į rankų darbo subtilumą ir pajusti kūrybos tęstinumą, kurį jau šešis dešimtmečius puoselėja Lietuvos tautodailininkų sąjunga.
Projektą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Paroda vyks visą liepos mėnesį iki 31 dienos.
„Čia yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos narių darbai. Mes labai džiaugiamės, kad jūs visi kuriate, kad džiuginate mus ir kad galime padaryti tokį gražų renginį. Mes norime, kad šis mūsų susitikimas virstų diskusija ir jūsų pasakojimais kaip pradėjote karpyti, nuo ko jis prasidėjo, ką jaučiate kai karpote, kai kuriate.”
Tuomet žodį tarė karpytojai. Rasa Rainienė: „Karpinių nepadarau labai daug per metus. Nėra taip, kad per dieną nuo ryto iki vakaro karpau. Turiu kitokių veiklų. Angelai man buvo nauja tema, iššūkis, ir visai neblogai gavosi. Karpau jau labai seniai, su pertraukomis pradėjau karpyti būdama maža, dar močiutė žirklutes davė. Paskui po truputėlį po mokyklos, paskui parodos, pačiai norėjosi kažkokio iššūkio ir formatas keitėsi iš smulkesnio į didesnį.”
Ada Germanavičienė: „Karpau keturiasdešimt metų. Dirbau mokykloje, kartu su vaikais nuo pradinukų iki vyresnių. Būreliuose būdavo daugiau berniukų, ruošdavome parodėles. Pati vėliau pradėjau karpyti negu mano vaikai. Aš juos tik mokinau. Darbai yra sertifikuoti 2017 metais. Gaminu daug atvirukų, man patinka smulkūs darbai, tačiau neatsisakau ir didelių formatų. <…> O kas yra karpymas? Tai yra ir poilsis, ir relaksacija, ir nuotaika. Atsiriboju nuo visko, kas negatyvu. <…> Labai malonu yra bendrauti su karpytojomis ir plenerose, ir šiaip susitikimuose, ir nuotraukas pamatyti.”
Karpytoja Ada Germanavičienė
Miglė Rugėnaitė: „Manęs labai dažnai klausia: „Kaip sugalvojai?” Bet čia tikriausiai visų, kurie kažkokį meną kuria klausia to paties. Savo raižinius ir apskritai visus vaizdus, ne tik raižiniais užsiimu, bet ir karpinius karpau, mėgstu piešti. Visi šie vaizdai dažniausiai ateina iš kažkokių kitų šaltinių. Pavyzdžiui, skaitai knygą ir tau kažkas ten susikuria. Man, pavyzdžiui, dažniausiai ateina prieš einant miegoti. Kai jau guli lovoje, pasidedi visus telefonus ir knygas, užsimerki ir tada pradeda kažkas ten suktis ir kurtis. Ir paskui kažkas susikuria. Tu tai išsigrynini ir vėliau gali parodyti kitiems žmonėms iš savo galvos ištrauktą vaizdą. Esu pradedančioji, dar tik pati pradžia. Didžiausias mano minusas yra tai, kad aš labai lėtai dirbu ir viskas man užtrunka labai ilgai.”
Karpytoja Miglė Rugėnaitė
Paroda taip pat skiriama 60-tosioms Lietuvos tautodailininkų sąjungos metinėms paminėti. Ta proga buvo išdalintos dovanėlės tautodailininkams. Buvo įteikta dovana Jonui Stromilai už prisidėjimą prie parodos atidarymo renginio bei parodos patalpų atnaujinimo.
Tautodailininkas Jonas Stromilas
Parodoje galima išvysti Ados Germanavičienės, Eglės Kumpikaitės, Eglės Vindašienės-Dvarionaitės, Giedrės Balandytės-Kazokienės, Jurgitos Zinkienės, Kristinos Mikulskienės, Miglės Rugėnaitės, Onos Pusvaškytės, Rasos Rainienės bei Rasmos Raudonienės darbus.
Nuotraukos Skaistė Tautvydaitė
