Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Nutarimas priimtas nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto, buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualaus skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo.
Šiuo nutarimu KT konstatavo, jog, siekdamas užtikrinti prioritetinės valstybės apsaugos funkcijos įgyvendinimą, įstatymų leidėjas gali įstatymu nustatyti galimybę naudoti prieš asmenis tam tikrus žvalgybos veiksmus. Tačiau jų taikymo pratęsimas, gautos žvalgybinės informacijos saugojimo ir naudojimo baudžiamajame procese sąlygos turi būti reglamentuotos taip, kad nebūtų pažeistos Konstitucijos garantuojamos asmenų teisės ir laisvės
Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų įgaliojimus, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į konstitucinių vertybių, susijusių su valstybės apsaugos funkcija, apsaugos svarbą ir sudėtingumą nustatyti joms kylančias grėsmes, turi teisę įstatymu įtvirtinti, be kita ko, ir tokius žvalgybinę veiklą vykdančių valstybės institucijų (jų pareigūnų) veiksmus ir priemones, kurie yra neviešo pobūdžio, t. y. atliekami asmeniui nežinant.
„Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos, iš jos 22 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų ir užtikrinti konstitucinių vertybių, kaip antai valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos ir asmens konstitucinių teisių ir laisvių, apsaugos pusiausvyrą“, – paskelbė KT.
Teismo nuomone, vien tai, kad Žvalgybos įstatymo nuostatos tiek, kiek jose eksplicitiškai nenustatyti konkretūs žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – pagrindai, neprieštarauja Konstitucijai.
Atsižvelgiant į prioritetinę valstybės apsaugos funkciją, be kita ko, apimančią visų piliečių ir valstybės valdžios priedermę saugoti tokias svarbias konstitucines vertybes, kaip valstybės nepriklausomybė, teritorijos vientisumas, konstitucinė santvarka ir kiti esminiai su nacionaliniu saugumu susiję valstybės interesai, ir sistemiškai aiškinant Įstatymo nuostatas ir kitą susijusį teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra neaiškus, kad juo buvo nepaisoma iš Konstitucijos 22 straipsnio kylančių asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą, konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų.
Teismas neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai ir tuo aspektu, kad Žvalgybos įstatymo 13 ir 23 straipsniuose nėra tiesiogiai nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo, fiksavimo ir kitų žvalgybos informacijos rinkimo priemonių taikymo.
Teismas priminė, kad kai pagal įstatymą atliktų teismo sankcionuojamų veiksmų metu surinkta žvalgybos informacija naudojama prieš asmenį baudžiamojo proceso tvarka, toks asmuo turi teisę į teisminę gynybą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Tačiau prieštaraujančiais (atitinkamais atvejais ir prieštaravusiais) Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui buvo pripažintos kai kurios Įstatymo nuostatos, kurios reguliuoja neviešo pobūdžio veiksmais gaunamos žvalgybos informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir surinktos informacijos saugojimo, perdavimo sąlygas ir terminus.
Konstatuota, kad Žvalgybos įstatymo nuostatos neatitinka pagrindinio šalies įstatymo tiek, kiek jose nėra nustatytos sąlygos arba kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant vertinamas teismo sankcionuojamų žvalgybos priemonių panaudojimo veiksmų pratęsimas.
Teismo nuomone, įstatymuose turi būti nustatyti ir žvalgybos informacijos saugojimo poreikio periodinės peržiūros, nepasitvirtinusios arba nebereikalingos žvalgybos informacijos sunaikinimo terminai
Taip pat turi būti nustatytos tokios žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese sąlygos, užtikrinančios asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą būtų ribojamos proporcingai.
Nutarimu taip pat pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo (prieštarauja) ir Žvalgybos įstatymo 13 straipsnio nuostatos, numatančios, kad apygardos teismo teisėjo nutartis atsisakyti sankcionuoti žvalgybos priemonių panaudojimo veiksmus arba atsisakyti pratęsti šių veiksmų atlikimo terminą galėjo būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui, o ne aukštesnės instancijos teismui.
Nuteistas politinės korupcijos byloje
Šiuo metu R. Kurlianskis atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį. Teismai kol kas atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą, nes, jų vertinimu, nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą dar nėra pakankamas, o požiūris į padarytas nusikalstamas veikas formalus, nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį.
Vykstant baudžiamosios bylos procesams įvairių instancijų teismuose, R. Kurlianskis ir jo advokatai teigė, kad daugiau nei 10 metų trukęs jo sekimas buvo neproporcingas ir neteisėtas.
Advokatas Simonas Slapšinskas, apeliacinės instancijos teisme ginčijęs kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumą, pažymėjo, kad prieš jo klientą, bylos duomenimis, buvo iškeltos dvi kriminalinės žvalgybos bylos. Pasak advokato, vienoje bylų naudota kitoje byloje gauta informacija, o tokie veiksmai, pasak S. Slapšinsko, pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Advokato teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD), taikydamas žvalgybos veiksmus, R. Kurlianskį sekė nuo 2005 iki 2018 m. Jo manymu, tokie veiksmai buvo neproporcingi, tai sustiprina ir faktas, jog R. Kurlianskis buvo sekamas daugiau negu 10 metų, nepradedant jokio tyrimo.
Kreipdamasis į KT su individualiu skundu R. Kurlianskis prašė išaiškinti Žvalgybos įstatymo straipsnių atitinkamų dalių atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui.
R. Kurlianskis taip pat prašė išaiškinti, ar tai, kad įstatymu nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – taikymo terminas, atitinka Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Nuteistasis taip pat skundžiasi, kad įstatymu nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali jos tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.
Teisėsauga slapta įrašinėjo R. Kurlianskio susitikimus su politikais, verslininkais, pokalbių įrašai tapo baudžiamosios bylos įkalčiais.
Verslininko individualusis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Iki posėdžio buvo atsiųsti atsiliepimai į bylą: juos teikė Seimo kanceliarijos departamentas, prokuratūra, Teisingumo ministerija, VSD, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos advokatūra.
Politinės korupcijos byla
Galutiniame ir neskundžiamame teismo nuosprendyje rašoma, kad koncernas „MG Baltic“ per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui reikšmingų politinių klausimų.
Bylos duomenimis, kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai. Galutiniame ir neskundžiamame verdikte konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
Nurodoma, kad korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.
