Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad kai kurios Žvalgybos įstatymo nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciniam teisinės valstybės principui – šis nutarimas priimtas nagrinėjant „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteisto, buvusio šio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio individualaus skundą dėl žvalgybos informacijos rinkimo.
Šiuo metu R. Kurlianskis atviro tipo kalėjime atlieka jam teismo nuosprendžiu skirtą 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pusę bausmės jis bus atlikęs šių metų rugpjūtį. Teismai kol kas atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą, nes, jų vertinimu, nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą dar nėra pakankamas, o požiūris į padarytas nusikalstamas veikas formalus, nuteistasis linkęs pateisinti savo elgesį.
Vykstant baudžiamosios bylos procesams įvairių instancijų teismuose, R. Kurlianskis ir jo advokatai teigė, kad daugiau nei 10 metų trukęs jo sekimas buvo neproporcingas ir neteisėtas.
Advokatas Simonas Slapšinskas, apeliacinės instancijos teisme ginčijęs kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumą, pažymėjo, kad prieš jo klientą, bylos duomenimis, buvo iškeltos dvi kriminalinės žvalgybos bylos. Pasak advokato, vienoje bylų naudota kitoje byloje gauta informacija, o tokie veiksmai, pasak S. Slapšinsko, pažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
Advokato teigimu, Valstybės saugumo departamentas (VSD), taikydamas žvalgybos veiksmus, R. Kurlianskį sekė nuo 2005 iki 2018 m. Jo manymu, tokie veiksmai buvo neproporcingi, tai sustiprina ir faktas, jog R. Kurlianskis buvo sekamas daugiau negu 10 metų, nepradedant jokio tyrimo.
Kreipdamasis į KT su individualiu skundu R. Kurlianskis prašė išaiškinti Žvalgybos įstatymo straipsnių atitinkamų dalių atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui.
R. Kurlianskis taip pat prašė išaiškinti, ar tai, kad įstatymu nenustatytas maksimalus žvalgybos informacijos rinkimo priemonės – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimo ir fiksavimo – taikymo terminas, atitinka Konstituciją, konstitucinį teisinės valstybės principą.
Nuteistasis taip pat skundžiasi, kad įstatymu nėra nustatyti žvalgybos informacijos saugojimo terminai ir detali jos tvarkymo, panaudojimo bei teikimo kitiems subjektams tvarka.
Teisėsauga slapta įrašinėjo R. Kurlianskio susitikimus su politikais, verslininkais, pokalbių įrašai tapo baudžiamosios bylos įkalčiais.
Verslininko individualusis skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.
Iki posėdžio buvo atsiųsti atsiliepimai į bylą: juos teikė Seimo kanceliarijos departamentas, prokuratūra, Teisingumo ministerija, VSD, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Žvalgybos kontrolieriaus įstaiga, Lietuvos advokatūra.
Politinės korupcijos byla
Galutiniame ir neskundžiamame teismo nuosprendyje rašoma, kad koncernas „MG Baltic“ per R. Kurlianskį palaikydamas gana glaudžius ryšius su politinėmis partijomis, jų nariais, teikdamas jiems finansinę paramą, taip pat pasinaudodamas savo valdomomis žiniasklaidos priemonėmis, ne tik sukūrė prielaidas, bet ir įgijo tam tikroms politinėms partijoms bei konkretiems politikams įtaką, kuria pasinaudodamas galėjo lemti ir tam tikrus koncernui naudingus sprendimus.
Teismai nustatė, kad R. Kurlianskio ir buvusių Seimo narių susitikimai, dažniausiai inicijuoti buvusio „MG Baltic“ viceprezidento, buvo ne atsitiktiniai, bet, priešingai – sistemingi, derinami prie Seime ar kitose valstybės ar savivaldybės institucijose tuo metu sprendžiamų koncernui reikšmingų politinių klausimų.
Bylos duomenimis, kyšiai politikams ir partijoms už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus buvo maskuojami kaip parama juridiniams asmenims, nuolaida politinei reklamai. Galutiniame ir neskundžiamame verdikte konstatuota, kad nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo daromas poveikis valstybės ekonomikai, sąžiningai konkurencijai, buvo neigiamai veikiamas demokratinių institucijų stabilumas ir valdymas.
Nurodoma, kad korupcinio pobūdžio veikos pasireiškė koncerno „MG Baltic“ pasirinkta strategija byloje susitikinėti su politinių partijų vadovais bei nariais, tiesiogiai ar netiesiogiai siūlant ar leidžiant suprasti, kad koncernas „MG Baltic“ vienokia ar kitokia forma gali suteikti finansinės paramos partijoms ar konkretiems kandidatams 2016 m. Seimo rinkimuose.
